Jungtinė Karalystė pasakė, kas bus po „Brexit“

Didžioji Britanija planuoja po „Brexit“ aktyviau veikti Azijoje, o prireikus galbūt netgi dislokuoti ten savo kariuomenę, ketvirtadienį pareiškė britų diplomatijos vadovas Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas).

B.Johnsonas, agitavęs už „Brexit“, sakė, kad jo šalies sprendimas pasitraukti iš Europos Sąjungos yra galimybė „iš naujo pagalvoti“ apie Jungtinės Karalystės vaidmenį tarptautinėje arenoje. Vis dėlto jis pridūrė manąs, kad būtina išlaikyti ir artimus ryšius su savo partneriais iš Europos.

„Vienas iš mano kelionės tikslų yra perduoti žinutę, kad nuo šiol būsime labiau įsipareigoję Azijos ir Ramiojo vandenyno regionui ir labiau įsipareigoję Australijai“, – laikraščiui „The Australian“ sakė Sidnėjuje viešintis B.Johnsonas.

„Vienas dalykų, su kuriuo susiduriu visur, kur nuvykstu – kad žmonės nori daugiau Britanijos, o ne mažiau. Jie nori labiau, o ne mažiau įsipareigojusios Britanijos“, – pridūrė jis.

„Kai kalbu apie globalią Britaniją, jie tikrai supranta. (Azija) yra fantastiško augimo teritorija. Taip pat tai yra įtampos teritorija, – sakė britų užsienio reikalų sekretorius. – Žmonės nori, kad įsitrauktų šalis, besilaikanti taisyklėmis paremtos tarptautinės sistemos; šalis, pasirengusi dislokuoti savo kariuomenę – tokia kaip mes.“

B.Johnsonas, jau apsilankęs Japonijoje ir Naujojoje Zelandijoje, ketvirtadienį dalyvaus kasmetinėse Australijos ir Britanijos užsienio reikalų ir gynybos ministrų derybose, per kurias bus aptariami prekybos ir saugumo klausimai.

Manoma, kad daug dėmesio per šias derybas bus skirta britų siekiui pastatyti naują australų karo laivyną. Dėl pelningo sandorio pastatyti devynias fregatas Australijai britai konkuruoja su Ispanija bei Italija.

Anksčiau šiemet Australija paskelbė savo laivų statybos strategiją, kuriai ruošiamasi skirti 89 mlrd. Australijos dolerių (60 mlrd. eurų). Tai visų didžiausia suma, kurią ne karo metu australai nutarė išleisti karinio laivyno plėtrai.

Australija tokį sprendimą priėmė Kinijai pradėjus demonstruoti raumenis regione ir ėmus spartinti ginklavimąsi dėl ginčo dėl Pietų Kinijos jūros.

Pekinas reiškia teises į beveik visą Pietų Kinijos jūrą, nors į dalį šios teritorijos taip pat pretenduoja Taivanas, Filipinai, Brunėjus, Malaizija ir Vietnamas.

Šioje jūroje esančiuose rifuose Kinija supylė dirbtinių salų, kuriose gali leistis kariniai lėktuvai.

B.Johnsonas teigė, kad Britanija neužėmė „jokios pozicijos šiuo klausimu“, o Australija savo ruožtu priėmė tokį pat sprendimą.

Jo manymu, yra aišku, kad „ten turi būti gerbiami jūros įstatymai“.

„Žmonėms reikia užtikrintumo ir stabilumo. Manome, kad teisinis užtikrintumas Pietų Kinijos jūroje yra itin svarbus“, – pridūrė Britanijos diplomatijos vadovas.

„Nenorime, kad šis regionas būtų militarizuotas. Manome, kad pasaulio prekybos klestėtų, privalo būti teisingumas dėl to, kaip veiks jūros keliai“, – sakė B.Johnsonas.

 

BNS.LT

tv3.lt

Tau taip pat gali patikti Daugiau iš autoriaus

Palikti atsakymą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus skelbiamas.