Kovotoja su korupcija: per pusmetį nukapojo trijų miestų ligoninių galvas

Dr. Nendrė Černiauskienė – sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos patarėja korupcijos prevencijos klausimais. Savo požiūrį ir vertybes ji pademonstravo iškart: galima korupcija įtariamų įstaigų vadovų galvos pradėjo lėkti viena paskui kitą.

Per darbo ministerijoje pusmetį N. Černiauskienės iniciatyva vidaus auditai buvo atlikti net keliose Lietuvos gydymo įstaigose, kurios dalininke yra Sveikatos apsaugos ministerija. Šie patikrinimai sukėlė didelę šių įstaigų vadovų pasipriešinimo bangą ir netgi viešą puolimą.

Socialinių mokslų daktarė, baigusi ir teisės magistrantūros studijas, N. Černiauskienė, prieš pradėdama dirbti ministro komandoje, nė neįsivaizdavo, kokio dydžio korupcija išvešėjusi sveikatos apsaugos sistemoje. Tačiau ministro patarėja džiaugiasi vienu: tylėjimo politika Lietuvoje nebemadinga. Matydami viešųjų pirkimų pažeidimus ir kitokio pobūdžio lėšų švaistymą, lietuviai nebeužsimerkia.

– Sveikatos apsaugos ministro A. Verygos komandoje pradėjote dirbti tik balandžio pradžioje, o jau pagarsėjote kaip aktyvi kovotoja su korupcija. Kodėl apskritai ryžotės valstybės tarnybai? – paklausėme N. Černiauskienės.

– Išėjusi iš viešojo sektoriaus, jau ganėtinai ilgą laiką dirbau privačiame, tačiau ieškojau ir kitų saviraiškos sričių. Viena pažįstama pamatė viešame ministerijos puslapyje skelbimą apie tai, kad ieškomas patarėjas korupcijos prevencijos klausimais. Paskaičiau, pasvarsčiau, ilgai nebuvau dirbusi viešajame sektoriuje ir nelabai norėjau į jį grįžti. Bet bent jau pasikalbėti su ministru nuėjau. Prieš tai motyvaciniame laiške nurodžiau, kad neįmanoma su korupcija kovoti iš karto ir staiga.

Pokalbis su ministru buvo labai šiltas ir jaukus, nenustebino klausimai, nebuvo man nežinomų užduočių. Vėliau sužinojau, kad esu vienas iš kandidatų ir kad mano duomenys buvo tikrinami. Konkurse dalyvavo daugiau kaip 30 kandidatų, tačiau šią vietą laimėjau aš. Ilgą laiką ministras man tiesiog leido susipažinti su esama situacija. Gaudama įvairius piliečių skundus, pranešimus, auditų išvadas, aš diena po dienos pristatydavau ministrui padėtį, kol atėjo laikas imtis veiksmų.

– Išties per trumpą laiką padarėte labai daug. Po atliktų vidaus auditų paaiškėjo, kad lėšas galimai švaistė Kauno klinikinės ir Vilniaus psichiatrijos ligoninės vadovai. Respublikinės Panevėžio ligoninės vadovas irgi šiuo metu nušalintas ministerijai atliekant tyrimą.

– Man jau 41-eri, esu sukaupusi ir profesinės, ir asmeninės patirties. Dirbdama privačiame sektoriuje pamačiau tarsi kitą pasaulio pusę, susijusią su korupcijos apraiškomis versle. Mane stebino ir glumino korupcijos sistemos, piktnaudžiavimo, mokesčių nemokėjimo schemos. Šis darbas davė papildomų įgūdžių įžvelgti galimas korupcijos apraiškas. Jau buvau 9 metus dirbusi Specialiųjų tyrimų tarnyboje (STT), ši patirtis irgi padarė savo.

Viena turbūt nieko nebūčiau padariusi – kalbu apie jūsų minimus trijų įstaigų vadovų galimus korupcijos atvejus. Džiaugiuosi, kad įstaigų bendruomenės nesitaikstė su lėšų švaistymu ir pateikė gausios informacijos. Tiesa, darbuotojai bijojo bendradarbiauti ir teikti rašytinius parodymus. To, kad užfiksuoti galimi viešųjų pirkimų pažeidimai, neskubu vadinti didele sėkme, nes žala kol kas neišieškota. O juk šie pinigai galėjo būti skirti gydytojų ir kito personalo algoms pakelti. Teoriškai, jeigu viešieji pirkimai vykdomi neskaidriai, įstaiga netenka 10 procentų ar net daugiau pajamų. Kauno klinikinės ligoninės vadovo Gedimino Abeciūno atveju aplinkos tvarkymo atskirų paslaugų pirkimas buvo sukeltas nuo 10 iki 100 kartų.

– Sulaukėte gana aktyvaus puolimo iš korupcija įtariamo Vilniaus psichiatrijos ligoninės vadovo Valentino Mačiulio. Ar kreipsitės į teismą dėl galimo šmeižto?

– Kaip ir moteris truputį nėščia, taip ir politikas ar vadovas negali būti truputį korumpuotas. Turi vyrauti nulinė tolerancija korupcijai. Manęs nenustebino V. Mačiulio pozicija, nes buvau pakankamai gerai informuota apie šio žmogaus asmenybę. Šis atvejis iliustruoja, kad tikėtis apeliuoti į sąžinę, ką laikiau prioritetu, neverta. Šiam vadovui bandžiau suteikti galimybę savarankiškai pasitraukti iš posto, tačiau sulaukiau puolimo ir šmeižto.

Šiuo metu aktyviai konsultuojuosi su teisininkais dėl šių išpuolių. Manau, jau šią savaitę priimsiu sprendimą.

– Kaip vertinate korupcijos lygį Lietuvos gydymo įstaigose?

– Spėju, kad mano namų darbai buvo blogai paruošti. Jeigu būčiau taip smulkiai, kaip dabar, žinojusi apie korupcijos lygį, būčiau suabejojusi savo drąsa ateiti dirbti į šį sektorių. Mane tikrai nustebino korupcijos reiškinių įvairovė ir kai kurių vadovų arogancija šiuo klausimu, piktavališkumas. Susidariau įspūdį: jeigu esi vadovas ir dirbi ne sostinėje, o mažesniuose Lietuvos miestuose, gali elgtis su savo darbuotojais kaip tik panorėjęs. Mane kaip žmogų šie vadovų elgesio faktai labai nuliūdino.

Statistiškai sveikatos sistema pirmauja pagal korupcijos lygį. Beveik visi Lietuvos gyventojai susiduria su sveikatos apsaugos sistema, todėl ir korupcijos apraiškos didesnės nei, tarkim, teismuose. Šalyje veikia 275 gydymo įstaigos, kurios pavaldžios 60-čiai savivaldybių, ir tik 17 įstaigų atsakingos ministerijai. Apie kokį politikos formavimą ar paslaugų efektyvumą sveikatos sektoriuje galima kalbėti?

– Kokių sovietmečio liekanų vis dar matote Lietuvos sveikatos apsaugos sistemoje?

– Daug paveikslo detalių susidarau iš jaunųjų gydytojų pranešimų ir jų patirčių. Akivaizdu, kaip įstaigose trūksta bendravimo kultūros, su kokiu piktnaudžiavimu susiduria jauni darbuotojai…

Sovietmečio reliktas – būtina padėka gydytojui: šokoladas, gėlės, vokelis. Juk yra gražesnių būdų, kaip padėkoti gydytojui. Medikas neturėtų šitaip leisti žeminti savo profesijos. O ir pacientai turėtų gerbti ir pasitikėti mediku.

Kaip vieną sovietmečio palikimų išskirčiau ir tarnybinio transporto naudojimą. Šis piktnaudžiavimo būdas bendroje korupcijos apraiškų tyrinėjimo statistikoje nebestebimas jau nuo 2007 m. Tačiau sveikatos apsaugos sistema, rodos, iki šiol dirba kitokiu ritmu: automobiliai įsigyjami apeinant kainodarą ir didinant kainą, mašinos naudojamos savoms reikmėms, perkamos pernelyg prabangios, ligoninės lėšomis apmokami tariami automobilių remontai, degalai pilami į asmeninius automobilius. V. Mačiulio atveju nustatėme, kad „buvo greitai važiuojantis traktorius“, kuris sugebėdavo per parą nulėkti iki Nidos ir atgal.

– Jūsų senelis buvo leitenantas Jonas Klivečka, nepriklausomos Lietuvos karininkas, dingęs be žinios karo metu, jo žūties aplinkybės ir vieta nežinomos iki šiol. O jūsų tėveliai yra laisvės kovų dalyviai, abu apdovanoti Sausio 13-osios laisvės gynėjų medaliais. Papasakokite apie save. Kokias vertybes jums diegė šeima?

– Dėl įdiegtų vertybių labiausiai esu dėkinga ir jau mirusiai mamos mamai, močiutei Aleksandrai, pasakojusiai apie savo vyrą, karininką, mano senelį, ir savo tėčiui, šiauliečiui docentui Liudui Ragalevičiui. Jis visą gyvenimą dirbo gydytoju pulmonologu, vienas pirmųjų Lietuvoje pradėjo privačią praktiką. Daug metų dirbo dėstytoju ir dabartiniame Edukologijos universitete. Buvo pirmosios tuberkuliozės ligoninės vyr. gydytoju, prisidėjo prie Santaros (tuo metu Santariškių) klinikos kūrimo. Nors jam 91-eri, jis labai aktyvus, šviesaus proto ir namie nenusėdintis žmogus. Jeigu noriu su juo susitikti, turiu užsirašyti iš anksto (juokiasi). Tėtis dažnai džiaugiasi, kad sulaukė nepriklausomos Lietuvos, tačiau vis dar laukia jos pakilimo.

Mano mama Gražina – skapiškietė (Panevėžio raj.). Ji – matematikos mokytoja Vilniuje, daug metų dirbusi šį darbą, tačiau jau daugiau kaip 23 metų yra emigrantė. 17 metų ji gyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose, Indianoje ir Ilinojuje, o šiuo metu gyvena Anglijoje. Aš ja didžiuojuosi: ji visada buvo pasiaukojanti, savo vaikams atiduodanti viską mama. Ji mane išmokė pačių paprasčiausių ir gražiausių dalykų. Už tai jai būsiu dėkinga visą gyvenimą.

– Kaip vertinate gana didelę Lietuvos medikų emigracijos problemą? Ko reikia, kad gydytojai liktų dirbti Lietuvoje?

– Statistika rodo, kad tarp imigrantų į Lietuvą – daugiau kaip 80 proc. lietuvių, vadinasi, kad vyksta ne vien emigracija, bet ir migracija. Iš esmės tam, kad prasidėtų dideli pasikeitimai, mums reikalingi įvairūs inovatyvūs dalykai. Reikia, kad žmonės išvažiuotų ir pamatytų, kaip yra užsienyje, o į Lietuvą sugrįžtų su naujomis idėjomis ir subrendę kaip asmenybės.

Palaikau mintį, kad medicinos studijų metu būtų sudaryta sutartis, leidžianti grąžinti investicijas šaliai, kurioje buvo gautas išsilavinimas. Tokioje sutartyje būtų numatyta galimybė atidirbti arba sumokėti studijų kainą. Labai džiaugiuosi, kad medikai turi tą profesiją, kuri leidžia keliauti, įgyti ir parvežti į tėvynę tai, kas vertinga.

N. Černiauskienės darbo patirtis

Nuo 2017 m. balandžio 3 d. – sveikatos apsaugos ministro patarėja

2001–2017 m. – ekspertinis, tiriamasis darbas, darbas darbo grupėse, mokymų vedimas, konsultantė teisiniais ir vadybiniais klausimais

2017 m. MB „Mažasis beisbolas“ direktorė

2015–2016 m. – UAB „Corporate Securitus“ plėtros ir pardavimų direktorė

2014–2015 m. – UAB „Vadybos pokyčių konsultavimas“ direktorė

2000–2015 m. – Mykolo Romerio universiteto (MRU) Politikos ir vadybos fakulteto Strateginio valdymo katedros lektorė

2003–2011 m. – Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Korupcijos prevencijos valdybos specialistė, Planavimo skyriaus vyriausioji specialistė, nuo 2011 m. – Korupcijos rizikos skyriaus vyresnioji specialistė

2000 m. – Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Pakaitinė Seimo nario Juozapo Algirdo Katkaus padėjėja-sekretorė.

www.alfa.lt

You might also like More from author

Leave A Reply

Your email address will not be published.