Policijos alkotesterius demaskavusiam vairuotojui – valstybės kirtis: paprastam žmogui teisybės ieškoti neverta?

Vilnietis vairuotojas Žilvinas Ruminas ne tik skandalingai įrodė, kad policijos alkotesteriai meluoja bei rodo nesamą girtumą, bet ir bandė pastatyti į vietą pareigūnus, reikalaudamas atlyginti visas išlaidas, kurias patyrė turėdamas įrodinėti, jog tikrai nesėdo prie vairo išgėręs. Tačiau teisybės nerado – Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) antradienį paskelbė, kad Ž. Rumino išlaidos bylinėjantis ir kiti patirti vargai – jo paties, o ne valstybės, reikalas.

„Varnas varnui akies nekerta“, – išgirdęs tokį sprendimą, sakė Ž. Ruminas.

Alkotesteris rodė viena, kraujo tyrimai – ką kita

Iki šiol girdima istorija prasidėjo 2016 m. vasario 6 dieną, kai Ž. Ruminas buvo sustabdytas reido metu, o pareigūnai jam nustatė 1,38 promilės girtumą. Tą pačią naktį vairuotojas, teigęs, kad alkoholio nebuvo vartojęs jau kurį laiką, nuvyko į Priklausomybės ligų centro Narkologijos skyrių ir atliko kraujo bei kitus tyrimus. O šie po kelių dienų parodė – vairuotojas buvo visiškai blaivus.

Tačiau policija kategoriškai nesutiko, kad pareigūnų naudojami alkotesteriai gali klysti, ir bylą perdavė nagrinėti teismui, o jos tada paaiškėjo įdomių dalykų. Pavyzdžiui, vykstant reidui, alkotesterio parodymų visiškai pakanka, tačiau rimtesnių eismo įvykių metu vien tik alkotesterių parodymais kažkodėl nebepasitikima – vairuotojas vežamas patikrinti kraujo.

Pats į kovą su alkotesteriu stojęs Ž. Ruminas bylos nagrinėjimo metu yra sakęs, kad tąsyk alkoholio buvo nevartojęs jau kurį laiką, tačiau prieš patikrinimą valgė kebabą ir gėrė gazuotų gėrimų, o pareigūnai jam neleido pakartotinai tikrintis girtumo, nes tiesiog nenorėjo rūpesčių.

„Automobilyje aš prašiau duoti pakartoti, pakartoti nedavė, ir yra pareigūno paaiškinimas, kodėl jis nedavė pakartoti. Pareigūnas sakė – nu, dabar įsivaizduok, tu įpūsi nulį, tai aš kaltas liksiu, sakys, kad draugą sustabdžiau girtą, pats įpūčiau ir paleidau. Sakė, nuvažiuosi į narkologinį ir pasitikrinsi viską“, – yra sakęs vilnietis.

Po ilgo ir prieštaringo bylos nagrinėjimo Vilniaus miesto apylinkės teismas galiausiai konstatavo, kad, nors alkotesteris rodo girtumą, to neužtenka vairuotojui nubausti. Ypač kai šio pusėje yra kraujo tyrimų rezultatai. Tačiau policija tokį nutarimą apskundė, todėl byla po kurio laiko buvo grąžinta nagrinėti iš naujo, bet ir vėl buvo nutraukta, konstatavus, jog policijos naudojamų alkotesterių parodymai – nepatikimi.

Po ilgo bylinėjimosi prašė atlyginti išlaidas

Ž. Ruminas galiausiai ne tik įrodė nevairavęs išgėręs ir išsaugojo teises, tačiau ir ėmė reikalauti atlyginti žalą, kurią jam padarė nepagrįstus kaltinimus metę ir į kovą teismuose įtraukę angelai sargai. Jis VAAT pateikė ieškinį, kuriuo prašė iš Lietuvos valstybės, atstovaujančios Vilniaus apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui, priteisti ir atlyginti jam padarytą žalą. Ž. Ruminas prašyme nurodė, kad valstybė turėtų jam išmokėti 500 eurų, kuriuos teko bylinėjantis sumokėti teisininkams, taip pat ir 29,72 euro, kuriuos teko išleisti ekspertizei, siekiant įrodyti, kad prie vairo Ž. Ruminas sėdo blaivus.

Pasak advokato Karolio Rugio, šių išlaidų jo klientas galėjo išvengti, jei tik policijos pareigūnai nebūtų nepagrįstai surašę protokolo ir būtų laikęsi alkotesterio naudojimosi instrukcijų – pastarieji neatsižvelgė į tai, kad su draugu važiavęs vairuotojas neseniai buvo valgęs ir gėręs, kramtė gumą, be to, jam matant, nepakeitė vienkartinio alkotesterio antgalio. Anot teisininko, tokios išlaidos susidarė ir dėl to, kad policija skundė jo klientui palankų teismo sprendimą, todėl byla buvo nagrinėjama apeliacine tvarka, o vėliau – pakartotinai pirmos instancijos teisme.

Be beveik 530 eurų, kuriuos teko išleisti bylinėjantis, Ž. Ruminas prašė priteisti dar 5 tūkst. eurų moralinei žalai atlyginti. Anot K. Rugio, nors moralinę žalą pinigais įvertinti keblu, šia suma įvertintas bylinėjimosi metu sukeltas stresas, patirtas vargas ir sugaištas laikas, žlugę planai.

Apie tai, kad netikėtas kaltinimas vairavus neblaiviam sujaukė gyvenimą, dar bylos nagrinėjimo metu yra kalbėjęs ir pats Ž. Ruminas. „Aš manau, kad tai buvo žmogiška klaida. Bet dėl to labai liūdna – balandį planavau gimtadienio proga išvažiuoti į užsienį, dabar to negaliu padaryti, nes neturiu teisių. Nei aš automobilį išsinuomosiu, nei vairuoti užsieny galiu“, – yra sakęs kuriam laikui be teisių likęs vairuotojas.

Teisėjo ir valstybės kirtis: negaus nė cento

Nors teismuose, bent nagrinėjant civilines bylas, taikoma praktika, jog nepagrįstus kaltinimus metusi pusė turėtų atlyginti bylinėjimosi išlaidas, Ž. Rumino pareiškimą išnagrinėjęs teisėjas Arūnas Kaminskas nutarė, kad šiuo atveju tik pats vairuotojas kaltas, kad leido laiką ir pinigus teisininkams ir bylinėjimuisi, bandydamas įrodyti savo nekaltumą ir alkotesterių nepatikimumą.

Teisėjo A. Kaminsko sprendimu, Ž. Ruminą sustabdę ir jam girtumą nepatikimu alkotesteriu nustatę pareigūnai nepadarė nieko neteisėto, o dėl teisėtų veiksmų valstybė atlyginti vilniečio patirtų išlaidų neturėtų.

Toks VAAT sprendimas dar gali būti apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, tačiau jį išgirdęs Ž. Ruminas neslėpė esąs nusivylęs teismų darbu. „Varnas varnui akies nekerta“, – po teismo sprendimo sakė vairuotojas.

Ž. Ruminas teigė nusivylęs teismo sprendimu ne dėl to, kad negavo pinigų, tačiau dėl to, jog šis byloja – policijos nemalonėn patekęs žmogus pas teisėjus teisybės nesuras.

„Aš manau, kad tie nuostoliai iš principo nėra tokie dideli, kad dėl jų reikėtų pergyventi, bet esmė pats faktas – pati sistema, kuri yra sukurta Lietuvoje, kad paprasti žmonės tiesiog nesikreiptų į teismus. Kad ir kiek tu kovoji, tau sako, kad nelabai čia įdomu kam nors, – sakė Ž. Ruminas. – Ne esmė tie pinigai, nes jausmas ir emocijos, kurie buvo teismo metu, buvo visai nekokios.“

www.alfa.lt

You might also like More from author

Leave A Reply

Your email address will not be published.