Šis vėžys pasiglemžia daugiausia Lietuvos moterų: yra būdų, kaip apsisaugoti

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras primena, jog spalis yra Supratimo apie krūties vėžį mėnuo, o nuo 2008 m. Europos krūties vėžio koalicijos iniciatyva spalio 15 d. kasmet minima Krūtų sveikatos diena.

Šį mėnesį, o ypač Krūtų sveikatos dieną, įvairiomis akcijomis ir renginiais siekiama priminti visuomenei apie krūtų ligų aktualumą bei prevencijos svarbą. 2017 m. Europos krūties vėžio koalicija šia proga kviečia laikytis sveikos gyvensenos principų, siekiant išsaugoti krūtų sveikatą. Krūties vėžys tai – krūties audinio piktybinis navikas. Lietuvoje, kaip ir daugelyje Europos šalių, tai yra dažniausia moterų onkologinė liga. Kasmet mūsų šalyje diagnozuojama apie pusantro tūkstančio naujų krūties vėžio atvejų.

Daugiausia naujų krūties vėžio atvejų nustatoma moterims, vyresnėms nei 50 metų amžiaus. Krūties vėžiu gali susirgti ir vyrai – kasmet Lietuvoje nustatoma apie 15 tokių atvejų.

Nuo krūties vėžio 2016 m. Lietuvoje mirė 512 moterų ir 1 vyras.

Nors šios ligos priežastys dar nėra iki galo aiškios, tačiau įvardijami kai kurie veiksniai, didinantys krūties vėžio riziką.

Didesnę riziką susirgti krūties vėžiu turi moterys, praeityje jau sirgusios krūties vėžiu, turėjusios gerybinius krūties navikus, kurioms taikyta pakaitinė hormonų terapija menopauzės metu, vartojusios kontraceptines tabletes, negimdžiusios ir nemaitinusios krūtimi, turėjusios ankstyvas mėnesines ir vėlyvą menopauzę, turinčios antsvorio menopauzės metu, ilgą laiką piktnau

džiavusios alkoholiu. Manoma, kad nedidelis susirgimų krūties vėžiu atvejų skaičius gali būti susijęs ir su paveldėjimu. Liga klastinga tuo, kad atsiradęs labai nedidelis piktybinis mazgelis krūtyje nesukelia jokių simptomų ir neapčiuopiamas pirštais. Tokie nedideli mazgeliai gali būti aptikti tik atliekant mamografiją ar krūties echoskopiją. Jei navikas paaugęs, gydytojas ar pati moteris apčiuopia neskausmingą mazgelį krūtyje.

Priklausomai nuo to, kokios apimties, kurioje krūties vietoje mazgas aptiktas, ar augdamas įauga į odą, ar piktybinis procesas įsiskverbęs į visą krūtį (uždegiminė vėžio forma), gali būti jaučiami tokie simptomai: pakitęs krūties dydis ir forma, pakitusi, primenanti citrinos žievelę, oda virš naviko, sustandėjusi visa krūtis, spenelis įtrauktas į krūties vidų, spenelio sritis išberta, primenanti odos egzemą, retais atvejais kraujingos išskyros iš spenelio, apčiuopiami padidėję pažasties limfmazgiai.

Krūties skausmas yra retas krūties vėžio simptomas, juntamas nebent vėžiui labai išplitus. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skelbia, jog trečdalis visų susirgimo vėžiu atvejų yra išvengiami.

Siekiant sumažinti tikimybę susirgti įvairiomis ligomis, tarp jų ir krūties ligomis, bei jaustis geriau, pirmiausia rekomenduojama kasdieniame gyvenime vadovautis sveiko gyvenimo principais. Juolab, kad ir mokslininkai jau įrodė ryšį tarp sveiko gyvenimo būdo ir krūtų sveikatos. Svarbiausi veiksniai, lemiantys geresnę krūtų sveikatą, yra fizinis aktyvumas, sveika mityba ir optimalaus kūno svorio išlaikymas. Nepakankamas fizinis aktyvumas yra svarbiausias antsvorio ir nutukimo rizikos veiksnys.

PSO duomenimis, per metus pasaulyje antsvoris, nutukimas ir nepakankamas fizinis aktyvumas kartu nulemia 19 proc. mirčių nuo krūties vėžio. Antsvorio turinčios (kūno masės indeksas (KMI) 25 ir daugiau) ir nutukusios (KMI 30 ir daugiau) moterys turi didesnę riziką susirgti krūties vėžiu pomenopauziniu laikotarpiu, o moterų, kurių KMI 18,5–24,9, rizika susirgti krūties vėžiu ženkliai mažesnė. Todėl siekiant efektyviai sumažinti nepakankamo fizinio aktyvumo sukeliamą krūties vėžio riziką, rekomenduojama kasdien bent 30–60 minučių užsiimti fizine veikla.

 

You might also like More from author

Leave A Reply

Your email address will not be published.