Sužinokite, kada jums geriausias laikas mylėtis ir valgyti

Jau seniai žinoma, kad kiekvieno žmogaus gyvenimą, jo ritmą kontroliuoja kasdieniai biologiniai ciklai, dar žinomi kaip cirkadinis ritmas.

Jis nusprendžia, kada geriausias laikas valgyti, gerti, miegoti, mylėtis ir netgi skiepytis.

Yra įrodymų, jog vis labiau įsivyraujantis elektros energijos naudojimas, griaunantis natūralų dienos šviesos ir nakties tamsos ciklą, padidina riziką susirgti įvairiomis širdies ligomis, taip pat nutukti. Cirkadinis ritmas, arba biologinis laikrodis, žmonijai pristatytas prieš tris dešimtmečius.

Tačiau tik šią savaitę, pradėjus aiškėti Nobelio premijų laureatams, šiuo prizu už biologinio laikrodžio atradimą buvo apdovanoti 3 amerikiečiai mokslininkai: Jeffreys Hallas, Michaelas Rosbashas ir Michaelas Youngas.

Būtent tiek ilgai reikėjo laukti, kad mokslininkų bendruomenė pripažintų šių cirkadinių ritmų svarbą. Iš tiesų, juk kūno laikrodžiai su žmonija yra nuo pat jos egzistavimo pradžios.

Kas tas cirkadinis ritmas?

1984-aisiais metais 3 mokslininkai aptiko geną, kuris kiekvieno žmogaus organizme valdo 24 valandas per parą veikiantį biologinį laikrodį. Jis užtikrina, kad organizmas sinchroniškai prisitaikytų prie Žemėje vykstančių revoliucijų ir dienos bei nakties pokyčių.

Mokslininkai tyrinėjo vaisines muses, kurios šio geno neturėjo, ir suprato, jog vabzdžiai nesugeba kontroliuoti pačių paprasčiausių biologinių funkcijų, tokių kaip kraujo spaudimas, širdies ritmas, hormonų kiekis, medžiagų apykaita, miegas ir netgi elgesys.

„Šis mechanizmas, kiekvieną žmogaus fiziologinį aspektą, tuo pačiu ir elgesį, valdo tam tikrais „pirštais“, – teigė profesorius Rosbashas.

Tyrėjai neseniai teigė raumenyse aptikę tuos pačius cirkadinius ritmus, kurie, jei bus nutraukti, gali „susargdinti“ žmogų 2 tipo diabetu.

Pasak jų, raumenų laikrodžiai reguliuoja kūno atsaką į insuliną – hormoną, kuris padeda iš kraujo pasisavinti gliukozę. Prasta miego kokybė, kaip vienas iš 2 tipo diabeto sukėlėjų, sali sutrikdyti raumenų laikrodžius ir padėti nepriimti insulino, dėl ko padidėja cukraus kiekis kraujyje.

Vyturiai ir pelėdos

Ne visų cirkadiniai ritmai nustatyti taip, kad kasdien veiktų tuo pačiu tvarkaraščiu.

Maždaug 1 iš 6 šios planetos gyventojų yra ankstyvieji vyturiai, tačiau toks pat skaičius aptinkamas ir pelėdų, kurios aktyviausios vakare ir naktį. Likusi populiacijos dalis yra kažkur per vidurį – nei vyturiai, nei pelėdos. Viena iš priežasčių, kodėl egzistuoja vyturiai ir pelėdos, yra ta, jog tai leido užtikrinti mūsų protėviams, jog jų tarpe bus asmenų, tinkamų gentį saugoti tiek dieną, tiek naktį.

Pasirodo, kad tai, jog esate labiau ryto ar vakaro žmogus, gali būti susiję ir su jūsų gimimo valanda. Tyrimai, kuriuose dalyvavo tūkstančiai JAV studentų, atskleidė, jog tie, kurie gimė ryte ir yra vyturiai, intelekto koeficiento nustatymo testuose surinko daugiau balų nei tie, kurie gimė vakaro valandomis. Mūsų biologiniai laikrodžiai veikti pradeda kai mes, dar būdami kūdikiai, pirmą kartą pamatome dienos šviesą.

Neskubėkite gerti kavos

Daugelis dieną pradeda su kavos puodeliu rankose, tačiau reikėtų pagalvoti, ar šis įprotis iš tiesų yra naudingas, nes kavos gėrimas išmuša iš natūralaus cirkadinio ritmo. Vos tik nubudus, organizme gausu kortizolio, dar žinomo kaip „sužadinimo“ hormono, kuris veikti pradės tik apie 8-9 valandą ryto, tad kūnai jau nubudę iškart imasi darbuotis.

Jei atsigersite kavos, tai neatneš jokios naudos. Taigi, mokslininkai rekomenduoja kavą gerti tarpo 9.30-11.30 valandų, kai kortizolio lygis organizme po truputį mažėja.

Laikas seksui

Paradoksas, tačiau skirtingi moterų ir vyrų cirkadiniai ritmai reiškia, jog seksui jie yra pasiruošę skirtingu metu.

Prancūzų mokslininkai atskleidė, kad vyrų sekso hormonas, testosteronas, piką pasiekia vėlai vakare ir labai anksti ryte, o estrogenas, moterų hormonas, ryte yra mažiausiame lygmenyje, tačiau artėjant vakarui jis kyla, o vakare, apie 22 valandą, pasiekią aukštumas.

Šis nesutapimas aiškinamas taip, jog vyrų testosterono lygis nenukrenta žemiau to, kuris jiems suteikia norą mylėtis, tad būtent vyriškos lyties atstovai turi prisitaikyti prie moterų seksualinių ritmų.

Ne laiku atlikti skiepai

Biologiniai laikrodžiai parodė, kad geriausia skiepytis, taip pat ir nuo gripo, yra ryte. Birmingamo universiteto mokslininkai pateikė išvadas, kad vyresnių pacientų, nuo influenza viruso besiskiepijusių ryte, kūnai pagamino daugiau antikūnių, kovojančių sus šia sezonine liga. Jei visi skiepai ir vakcinos būtų daromos ryte, kasmet būtų galima išsaugoti 2400 gyvybių.

Mirtis ryte

Pasirodo, kad yra net 50% tikimybė, jog širdies smūgį patirsite tarp 6 ir 12 valandos ryto, tačiau dėl to kaltinti reikėtų tą patį biologinį laikrodį. Valandomis, kuomet miegate, širdys plaka silpniausiai – beveik 30 dūžių per minutę mažiau, nei vidutiniškai dienos metu.

Prieš nubundant, pagrindinis kūno laikrodis duoda signalą adrenalino liaukoms į širdį pradėti varyti kortizolį. Tai padidina kraujo spaudimą ir taip kraujo krešuliai, susiformavę naktį, gali būti nugabenami į širdį bei sukelti širdies smūgį.

Pažeidus šį mechanizmą, padidėja mirties tikimybė. Tiesą sakant, pirmadieniais, kuomet naktį įvedamas pavasario laikas, net 24% padaugėja širdis smūgių atvejų, nei bet kurį kitą pirmadienį.

Vėlyva vakarienė brangiai kainuoja

Amerikiečių mokslininkai išsiaiškino, kad žmonės, vakarieniaujantys beveik prieš miegą, yra linkę priaugti svorio ir netgi nutukti, nepaisant maisto kiekio, kurį jie suvalgo. Pasirodo, kad valgant vakarienę tada, kai jau laikas ruoštis ilsėtis, organizmas pradeda išskirti miego hormoną melatoniną. Tuo metu kūnas netinkamai suvirškiną maistą, nepasisavina visų reikalingų medžiagų. Miego metu nustoja veikti kepenys.

Jos nebeskaido gliukozės ir nebeverčia jos energija, kurios mums reikia dienos metu. Jei šis ciklas yra išardomas, t.y. suvalgomas net ir nedidelis kiekis maisto, kepenys, vietoj to, kad degintų riebalus, juos kaupia. Būtent taip priaugama svorio.

Laikrodžio pergudrauti neišeis

Kad ir kaip sunku tai atrodo, kiekvienas žmogus turėtų gerbti savo biologinį laikrodį. Kai kuriems jų, pavyzdžiui, dirbantiems naktinėse pamainose, to padaryti neišeina. Moksliniai tyrimai atskleidė, kad tokiems žmonėms padidėja rizika susirgti rimtomis širdies ligomis, vėžiu.

Pasirodo, kad beveik trečdalis naktinėse pamainose dirbančių asmenų yra nutukę arba turi viršsvorio.

Galutinis terminas

Vos tik gimus, mūsų gyvenimo trukmės laikrodžiuose pamažu pradeda byrėti smėlis. Gyvenimo trukmė priklauso nuo to, kiek ilgai ląstelės gali daugintis ir dalintis, atsinaujinti.

Šis procesas vadinamas Hayflicko limitu. Jį 1960-aisiais aptiko Leonardas Hayflickas. Pasak jo, sveiko žmogaus organizme ląstelės atsinaujina maždaug 50 kartų, o po to jos pradeda mirti. Kaip teigė mokslininkas, ilgiausiai žmogus išgyventi gali iki 120 metų.

Pasirodo, kad seniausias pasaulyje žmogus, prancūzė Jeanne Calment, mirusi 1997-aisiais, sulaukė 122 metų ir 164 dienų.

www.tv3.lt

You might also like More from author

Leave A Reply

Your email address will not be published.