Idomybes

38 metus moteris slėpė, kad beveik nieko nemato. Per tą laiką ji gavo išsilavinimą, pagimdė vaikus ir parašė knygą

Paprastiems sveikiems žmonėms labai sunku suprasti, ką jaučia neregiai. O jūs galėtumėte įsivaizduoti
situaciją, kai giminaičiai ir aplinkiniai jau daug metų aplink net neįtaria, kad šalia esantis žmogus nieko
nemato?

Šiandien mes jums papasakosime britės Zenos Kuper istoriją, kuri 38 metus niekam neprisipažino, kad
yra beveik akla, tačiau nepaisant nieko sugebėjo daug pasiekti.

Kai Zena buvo dar maža, jai nustatė diagnozę – Morfano sindromas. Ši patologija turi įtakos įvairiems
organams, tačiau didžiausią ir negatyviausią poveikį daro regėjimui.

Mergaitei buvo išrašyti akiniai su labai storais lęšiais. Tačiau mokykloje jai prasidėjo problemos su
bendraklasiais, ją pradėjo erzinti ir šaipytis. Todėl dar tada ji nusprendė nusiimti akinius ir niekam
nesakyti, kad blogai mato. Ir iš pradžių ji net ir nesuprato, kad skiriasi nuo kitų vaikų, ji manė, kad visi
mato tokį pat išplaukusį vaizdą.

Metai ėjo, Zenos regėjimas blogėjo. Bet nepaisant to, ji nemetė mokslo, o net užsiėmė savišvieta, tiesiog

padidinusi šriftą kompiuteryje dešimtis kartų. Vėliau ji įsidarbino medicinos sesele psichiatrijos gydykloje,
tačiau regėjimas suprastėjo dar labiau ir ji buvo priversta mesti darbą. Vėliau Zena gavo humanitarinių
mokslų magistro diplomą ir pradėjo dirbti konsultante mokykloje.

Zena ištekėjo ir pagimdė 4 vaikus vis dar niekam nesakydama, kad yra beveik akla. Ji lengvai rūpinosi
savo vaikais ir susitvarkydavo su jais viena pati. Kaip ji pati sako, kiti jos jutimai pasidarė žymiai aštresni,
ji pagal vaikų odos kvapą net galėdavo nustatyti, kad jie susirgo.

Kai Zenai sukako 42 metai, ji visgi prisipažino apie savo aklumą. Pasirodė, niekas to nė neįtarė. Ji tapo
knygos „Ką tu matai, kai negali matyti“ autore – tai buvo tikras atsivėrimas jos artimiesiems.

Šiandien Zena toliau aktyviai gyvena ir dirba, tiesa, dabar ją visur lydi šuo-vedlys.

Related Articles

You cannot copy content of this page