Idomybes
5 tikros moters, o ne „tetulės“ priesakai. Neleiskite antrajai į jus įsikūnyti!

- Perkelkite moteriškus džiaugsmus į gyvybiškai būtinų rangą.
Moteriškas grožis – kas kita, tai užgyvenamas dalykas…Tai ką gi mes kuriame, lepindamos save įvairiais moteriškais dalykėliais – Chanel kvepalais, gražiais nėriniuotais komplektais ir metine „Moters“ prenumerata? Moteriškumą! Šarmą! Koketiškumą! Sugebėjimą vesti iš proto! Jokio „tetuliškumo“. Tik jausmas, kad tu dar ohoho. Nepriklausomai nuo amžiaus!
- Aš niekam nieko neprivalau.
Pareigos jausmui („aš privalau“, „man privalo“) reikia paskirti ištisą psichiatrijos skiltį. Žanro klasika: nekenčiu gaminti (skalbti, tvarkytis), bet privalau. Ir vietoj to, kad paprasčiausiai atsisakytume nemėgstamų darbų, verčiame save, pykdamos ant visų, tapdamos įniršusiomis „tetulėmis“.
- Man vienodai, ką pasakys žmonės. Svarbiausia – ką apie save galvoju aš.
Apie save reikia galvoti tik gerai. O jei kažkas galvoja kitaip – tai jo problemos. Dėl to, „ką žmonės pasakys“, pergyvena tik „tetulės“. Tiesi nugara, lengva eisena: argi kas nors suabejos, kad jūs – deivė, sėkminga, nepriekaištinga, laiminga moteris? Ne! Ir, tiesą sakant, paskui mažiau apkalbinės.
- Moters paskirtis – ne aptarnauti, o įkvėpti vyrą! Mano tėvas sakydavo, kad žmonų, kurios puikiai gamina ir skalbia marškinius, vyrai nepalieka. Jis turėjo tris (!) Visos puikiai gamino ir skalbė…Jis taip ir nesuprato paprasto dalyko: namų šeimininkė ir žmona – tai ne tas pats. Pirmoji – besirūpinanti buitimi, su samčiu ir prijuoste. Antroji – moka „sutaurinti“ buitį, tapti mūza, įkvėpimo šaltiniu, galų gale – viskuo, kuo tik nori, tik ne „tetule“!
- Aš, ir to jau pakanka džiaugsmui!
Kitos tokios nėra ir nebus nie-ka-da! Sutikite, piktybiška jaustis nelaimingai, krauti į save kasdienes, dažnai išgalvotas problemas ir virsti nuoboda.