Apie žodžių magiją

Grįžęs iš mokyklos Alioša laukia pietų:

– Mama, ar neišnešioti vaikai normalūs?

– Žinoma. Dabar nebėra problemų. Jie slaugomi, o paskui jiems viskas gerai. Netikėtas klausimas…???

– O kodėl tuomet, jeigu tau sako „neišnešiotas“, yra įžeidimas?

– ..žinai. O kodėl „šuo“ – tai įžeidimas?

– Bet aš ne neišnešiotas.

– Jeigu tiksliau, tu pernešiotas. Na, ir kas. Tu ne šuo. O juk gali pavadinti.

– Tai kodėl taip vadina?

– Atidžiai klausyk. Dabar bus apreiškimas. Įsimink, net jeigu ir nesuprasi. Pasiruošęs?

– (Padėjo telefoną, žiūri)

– Tai – magija.

– Na, gerai. Achalai – machalai.

– Žodžiai – tikroji magija. Žiūrėk. Dėl to, kad žmogų pavadins gyvūnu, jam nepradės augti ragai ir kanopos, bet jeigu apie magiją nieko negalvos, tai gali pradėti elgtis kaip gyvūnas: šaukti, spaudytis, trypti nematomomis kanopomis. Kitas pavyzdys. Tarkim žmogų pavadino na….

– Visišku.

– Visišku debilu. Puikus pavyzdys. Kas vyksta?

– Jam skaudu. Jam blogai. Padažnėja kvėpavimas. Visas raudonas. O kodėl? Jį kas nors muša? Ne. Jam skauda fiziškai? Ne. Bet jis kenčia. Kodėl? Šis žodis privertė jį kentėti. Argi tai ne magija? Žodžiai turi stebuklingą galią.

– Barimo žodžiai?

– Bet barimosi – ypatingą. Tai vadinama juodoji magija. Veikia iš karto, bet dažnai su nukrypimais.

– O įprasti?

– Visi žodžiai – magija. Žiūrėk. Trečias pavyzdys. Tu nueini į restoraną. Klausi, kas pietums? O padavėjas tau atsako: steikas.

– Na, normaliai.

– Dabar ta pati situacija. Tu klausi: kas pietums? O padavėjas sako: keptas gabalas negyvos karvės, užmuštos elektros srove skerdykloje.

– Ką? Šito aš neužsisakysiu.

– Bet tai vienas ir tas pats. Tas pats patiekalas, pavadintas skirtingais žodžiais. Bet tavo reakcija bus skirtinga. Vienas ir tas pats. O realybė keičiasi. Magija?

– Tai pagrindai. Ten toliau daug įdomybių. Žodžiai – tai sudėtinga magija. Valgyk savo muštinį.

– .. Gabalas……negyv….

– Valgyk muštinį. Magijos seansas baigtas.

Ir suvalgė.

Tau taip pat gali patikti Daugiau iš autoriaus