Ar jaučiate priklausomybę nuo saldėsių?

Mūsų dienomis kaip niekada daug žmonių kenčia nuo nutukimo ir cukrinio diabeto. Specialistų nuomone, dėl visko kaltas liguistas priklausomumas nuo saldėsių. Beveik visi vaikai taip mėgsta saldumynus, jog dėl ledų ir saldainių nė nemirktelėję atsisakytų normalaus maisto. O patekę su tėvais į parduotuvę neretai tol neduoda jiems ramybės, kol galiausiai negauna savo įsigeistos kramtomosios gumos arba kokio nors taip viliojančiai tviskančiame popierėlyje įpakuoto šokoladinio batonėlio…
Iš kur toks didžiulis mažųjų potraukis saldumynams? Prinstono universitete (JAV) buvo atliktas eksperimentas. Jo metu laboratorinės žiurkės buvo kasdien maitinamos cukrumi, palaipsniui didinant jo dozę. O kai šis produktas staiga buvo išbrauktas iš gyvūnėlių „meniu”, jiems ūmai pasireiškė akivaizdaus nerimo simptomai ir sudirgimas. Paaiškėjo, jog cukruje esančios medžiagos, be visa kita, dar pasižymi ir savybe raminamai veikti nervų sistemą. Tą tikriausiai ne vienas esame patyręs nejučia saldainiais mėgindami malšinti ūmai apėmusį nerimastingą jaudulį… Ko gi tada norėti iš vaikų, kurių visas gyvenimas – ištisas stresas: kasdien nauji įspūdžiai, konfliktai su bendraamžiais, mokytojais, auklėtojais… Tad nenuostabu, kad mūsų mažyliai pasąmoningai stengiasi atsikratyti tos įtampos ir ieško atsipalaidavimo bent kiek jį „pasisaldindami”!

Visa laimė, kad mitybą vaikystėje dar turi galios kontroliuoti suaugusieji. Tačiau ką daryti tuomet, kai jau įkopta į palyginti brandų amžių, o poreikis saldumynams išliko toks pat? Vis spartėjantis šiuolaikinio gyvenimo tempas, nesibaigiantys rūpesčiai dėl darbo ir šeimos norom nenorom verčia ieškoti atsipalaiduoti galinčių padėti priemonių. Visi žino, kad vartoti alkoholinius gėrimus, narkotikus ar rūkyti – negerai ir žalinga sveikatai. Tuo tarpu cukrus šių stimuliatorių fone atrodo taip nekaltai! Todėl mes dažniausiai ir neįžvelgiame nieko blogo per pietų pertrauką ar šiaip prie kavos suvalgytame pyragaityje… atlaužtoje šokolado plytelėje ant darbastalio… nekaltame mėgavimesi saldainiukais, sėdint priešais televizorių… Neretai patys nepastebime, kaip saldumynai tampa nepakeičiama mūsų kasdienybės dalimi, gyvenimišku įpročiu.

Todėl labiausiai medikus ir verčia sunerimti tai, jog per pastarajį dešimtmetį cukraus suvartojimo lygis išsivysčiusiose šalyse vien tik nepaliaujamai didėjo. Šiandien rinkoje beveik nėra maisto gaminių, kuriuose nebūtų cukraus. O viso to pasekmė – žmonės suvartoja daugiau kalorijų, negu iš tikrųjų reikia jų organizmui, nesulaikomai auga žmonių, sergančių cukralige, skaičius bei vis daugėja nuo liguisto nutukimo kenčiančių žmonių.

Todėl, siekiant bent kiek sumažinti sau ir artimiesiems gresiantį pripratimo prie saldumynų pavojų, reikėtų pirmiausiai pasistengti laikytis kelių paprastų taisyklių:

1. Riboti cukraus kiekį savo vaikų racione. Reikėtų vaikus pratinti ne iškart suvalgyti kieno nors jiems dovanojamus saldėsius, o pirmiausiai perduoti juos pasaugoti mamai ligi tinkamo laiko. Namuose saldumynus laikyti mažiesiems neprieinamose vietose ir duoti jų tik nedidelėmis porcijomis. O geriausia, jeigu vaikas apskritai nebūtų įpratintas kasdien smaguriauti.

2. Kavą, arbatą ar kompotą reikia stengtis gerti be cukraus ir prie to pratinti savo vaikus. Kai kas vietoje cukraus vartoja jo pakaitalus, tačiau ir jie ne visiems tinkami.

3. Labai užsinorėjus ko nors saldaus, geriausia suvalgyti vaisių, kurie turi nedaug cukraus. Po tokio užkandžio saldainių jau nebesinori.

4. Niekada nepirkti saldumynų „atsargai”. Pavyzdžiui, kad būtų kuo pavaišinti netikėtą svečią. Nes dažniausiai pagunda pirmiau pamėginti skanėsto patiems pasirodo stipresnė… Tortu arba saldainiais rengiamoms vaišėms reikia pasirūpinti tiktai išvakarėse. O arbatą ar kavą gerti su džiūvėsėliais arba sausais riestainiukais – juose yra cukraus, tačiau nedaug.

Jeigu esame įpratę ieškoti nusiraminimo saldumynuose geriau, užuot atsidarę saldainių dėžutę, užsiplikykime nervus raminančios žolelių arbatos. Poveikis bus toks pat, o žalingų pasekmių išvengsime.

Tau taip pat gali patikti Daugiau iš autoriaus