Atliktos kratos Vokietijos automobilių gamintojos BMW patalpose

Europos Komisijos pareigūnai atlikto kratas Vokietijos automobilių gamybos kompanijos BMW patalpose Miunchene, pranešė bendrovė.

Tai yra naujas smūgis Vokietijos automobilių gamybos pramonei, smarkiai nukentėjusiais nuo dyzelinių automobilių oro taršos duomenų klastojimo skandalo, vadinamojo “dyzelgeito“.

Europos Komisija atsisakė patvirtinti, kad BMW yra susijusi, tačiau pridūrė, kad „gali patvirtinti, jog spalio 16 d. jos pareigūnai atliko neplanuotą patikrinimą vienos Vokietijos automobilių gamybos kompanijos patalpose“.

Anot Komisijos, kratos yra susijusios „su nuogąstavimais, kad kelios Vokietijos automobilių gamybos kompanijos galėjo pažeisti ES konkurencijos taisykles, kurios draudžia kartelius ir kitas verslą ribojančias praktikas“.

EK skelbia, kad bendrovė „Daimler“ bendradarbiauja su Komisija, todėl gali tikėtis švelnesnių priemonių šioje byloje.

„Tyrimas yra susiję su skundais prieš penkias automobilių gamybos kompanijas, skelbtais žiniasklaidoje praėjusią liepą“, – teigiama BMW pranešime, kuriame patvirtinamas atliktų kratų faktas.

Savaitraštis „Der Spiegel“ liepą skelbė, kad Vokietijos automobilių gamybos kompanijos „Volkswagen“, „Audi“, „Porsche“, BMW ir „Daimler“ dešimtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje slapta derino automobilių gamybos ir logistikos klausimus, įskaitant ir tai, kaip atitikti vis griežtėjančius dyzelinių automobilių oro taršos kriterijus. Esą dėl tokių susitarimų nukentėjo tiek įmonių tiekėjai, tiek ir jų gaminamų automobilių pirkėjai.

Savaitraštis „Der Spiegel“, skelbiantis, kad susipažino su vienu „Volkswagen“ dokumentu, pranešė, kad „Volkswagen“ ir „Mercedes“ valdanti kompanija „Daimler“ buvo vienos pirmųjų, kurios konkurencijos tarnyboms pranešė apie susitarimą.

„Volkswagen“ jau smarkiai nukentėjo nuo „dyzelgeito“, kuris jai atsiėjo kelias dešimtis milijardų eurų. O „Daimler“ pernai dėl kito kartelinio susitarimo, susijusio su sunkvežimių kainų derinimu su konkurentais, taip pat iš Briuselio gavo milijardinę baudą.

Pagal galiojančią tvarką, Europos Komisija arba Vokietijos federalinė konkurencijos tarnyba įmonėms gali skirti baudą, kuri sudarytų 10 proc. metinės apyvartos. Skaičiuojant pagal pernykščius penkių minėtų kompanijų pardavimus, bendra bauda gali siekti iki 50 mlrd. eurų.

www.bns.lt

Tau taip pat gali patikti Daugiau iš autoriaus