ES skyrė sankcijas už neteisėtus rinkimus separatistinėje Rytų Ukrainoje

ES valstybės narės sutiko paskelbti sankcijas devyniems asmenims dėl neseniai įvykusių neteisėtų rinkimų separatistinėje Rytų Ukrainoje, naujienų agentūrai AFP penktadienį pranešė pareigūnai, tarp Maskvos ir Kijevo tvyrant didelei įtampai dėl neseniai įvykusios konfrontacijos Kerčės sąsiauryje.

ES užsienio reikalų ministrai per pirmadienį Briuselyje vyksiantį susitikimą ketina formaliai patvirtinti draudimą keliauti ir turto įšaldymą, skirtą devyniems ukrainiečiams, lapkritį prisidėjusiems prie balsavimo Donecko ir Luhansko „liaudies respublikose“. JAV laiko tuos rinkimus „apgaulingais“, o ES – „neteisėtais“.

Tokia žinia nuskambėjo Kijevui vis intensyviau raginant tarptautinę bendruomenę imtis veiksmų prieš Rusiją, kurios pasieniečiai lapkričio pabaigoje apšaudė ir perėmė Azovo jūroje tris ukrainiečių karo laivus ir suėmė 24 jų įgulų narius.

Vis dėlto per pirmadienį vyksiantį ES užsienio reikalų ministrų susitikimą nebus paskelbta sankcijų dėl šio incidento, nes bloko valstybės narės nenori toliau eskaluoti sudėtingos padėties.

Kaip pranešė vienas ES pareigūnas, trečiadienį buvo sutarta dėl „teisės aktų dėl (asmenų, kuriems taikomos sankcijos) sąrašo išplėtimo pagal ribojančias priemones, susijusias su Ukrainos teritorinį vientisumą, suverenitetą ir nepriklausomybę pakertančiais veiksmais“.

Diplomatai patvirtino, kad bus paskelbtos sankcijos devyniems ukrainiečiams: jiems bus draudžiama keliauti į ar per ES valstybes, o visas jų turtas bloko teritorijoje bus įšaldytas.

Per lapkritį abiejose Rytų Ukrainos „liaudies respublikose“ įvykusius rinkimus valdžią išsaugojo prorusiškų separatistų lyderiai. Kijevas teigia, kad šiuo balsavimu Kremlius siekė dar padidinti savo įtaką ginčijamame regione.

Vadinamosios Donecko ir Luhansko liaudies respublikos paskelbė nepriklausomybę 2014-aisiais, Rusijai aneksavus Krymą ir parėmus antivyriausybinį maištą kitose Ukrainos dalyse.

Nors ES jau įvedusi virtinę sankcijų dėl Krymo aneksijos ir 10 tūkst. žmonių gyvybių pareikalavusio besitęsiančio konflikto Rytų Ukrainoje, Bendrija atsargiai reaguoja į įvykius Azovo Jūroje.

Lapkričio 25-ąją įvykusi konfrontacija buvo pirmas nuo 2014-ųjų atviras karinis incidentas tarp Kijevo ir Maskvos. Ketvirtadienį Ukrainos užsienio reikalų ministras Pavlo Klimkinas perspėjo, kad Rusijos karingumas yra „didelė grėsmė Europos saugumui“.

ES diplomatijos vadovė Federica Mogherini (Federika Mogerini) savo ruožtu atsargiai komentavo padėtį ir paragino „labai santūriai žengti deeskalavimo link“.

P. Klimkinas irgi dalyvaus pirmadienį vyksiančiame ES užsienio reikalų ministrų pasitarime, per kurį vėl ragins nubausti Rusiją. Tačiau diplomatai įsitikinę, kad jis veikiausiai neišgirs nieko konkretesnio nei pažadus palaikyti Kijevą.

šaltinis www.bns.lt

Tau taip pat gali patikti Daugiau iš autoriaus