Jemeno taikos derybose Švedijoje – finišo tiesioji

Švedijoje vykstančios Jemeno vyriausybės ir husių sukilėlių derybos, kurių dėmesio centre yra du pagrindiniai šalies oro ir jūrų uostai, trečiadienį priartėjo prie lemiamo taško, likus suskaičiuotoms valandoms iki ketvirtadienį numatytos diskusijų pabaigos.

Derybų darbotvarkėje nebeliko klausimo dėl Taizo – Jemeno pietvakariuose esančio vyriausybės kontroliuojamo miesto, kurį yra apsupusios sukilėlių pajėgos.

Čia vyko vieni intensyviausių mūšių per šį karą tarp Saudo Arabijos palaikomos vyriausybės ir su Iranu siejamų husių sukilėlių, dėl kurio 14 mln. jemeniečių atsidūrė prie bado slenksčio.

Tačiau konflikto šalių atstovai toliau derasi dėl Sanos tarptautinio oro uosto, neveikiančio kelerius pastaruosius metus.

Derybininkai taip pat siekia deeskaluoti smurtą sukilėlių kontroliuojamoje al Chudaidoje – uostamiestyje, kuris yra gyvybiškai svarbus užtikrinant humanitarinės pagalbos tiekimą.

Be to, norima pasirašyti susitarimą dėl bendradarbiavimo siekiant stabilizuoti šalies ekonomiką.

Rimbo mieste Švedijoje vykstančių derybų baigiamajame etape ketvirtadienį laukiama Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus Antonio Guterreso (Antoniju Guterišo).

Kiek anksčiau jo biuras pranešė turįs įrodymų, kad husiai naudoja Irane pagamintas raketas. Tai kaltinimas, kuriuo Saudo Arabijos vadovaujama koalicija motyvuoja suvaržymus, taikomus al Chudaidos uostui ir Sanos oro uostui.

JT ir Jemeno pareigūnai nurodė, jog naują derybų ratą preliminariai sutarta surengti sausį.

Derybos iki paskutinės minutės

Praėjusį ketvirtadienį prasidėjusios derybos Švedijoje yra pirmasis husių sukilėlių ir prezidento Abedrabbo Mansouro Hadi (Abedrabo Mansuro Hadžio) vyriausybės atstovų susitikimas per dvejus metus.

A. M. Hadi vyriausybę nuo 2015 metų palaiko tarptautinė karinė koalicija, vadovaujama Saudo Arabijos.

Tiek vyriausybės, tiek sukilėlių atstovai kaltino vieni kitus nenoru derėtis, ypač dėl sukilėlių užimtos al Chudaidos, per kurią į šalį patenka 90 proc. importuojamų maisto produktų ir beveik 80 proc. humanitarinės pagalbos.

JT specialusis pasiuntinys Martinas Griffithsas (Martinas Grifitsas) pateikė pasiūlymą dėl Jemeno ateities politinių gairių, susitarimą dėl Sanos oro uosto atidarymo, dokumentą dėl ekonominės situacijos stabilizavimo ir susitarimo projektą dėl al Chudaidos, žurnalistams sakė atstovė spaudai Hanan Badawi (Hanan Badavi).

„Abi pusės oficialiai gavo projektus, laukiame jų atsakymo“, – sakė ji.

Naujienų agentūrai AFP susisiekus su abiejų delegacijų nariais šie neatmetė, kad susitarimai ketvirtadienį pirmoje dienos pusėje gali būti pasirašyti.

Husių delegacijos narys Abdelmagidas al Hanashas (Abdelmagidas Hanašas) AFP sakė, kad susitarimas dėl Sanos oro uosto yra ranka pasiekiamas. Vyriausybė pasiūlė, kad į sostinę ir iš jos skrendantys lėktuvai būtų tikrinami Sajūne ar Adene – miestuose, kuriuos kontroliuoja valstybė.

„Kol kas patikros bus atliekamos Adene, tačiau tai nesukels bėdų. Niekieno nebus prašoma išlipti“, – sakė A. al Hanashas.

Jemeno ministrai Othmanas Mujalli (Otmanas Mudžalis) ir Marwanas Dammajas (Marvanas Damadžas) trečiadienį žurnalistams sakė, kad jų šalis griežtai laikysis JT Saugumo Tarybos 2 216-osios rezoliucijos. Šis dokumentas ragina husius atsitraukti iš visų 2014 metais užimtų teritorijų, įskaitant al Chudaidą.

A. al Hanashas sakė, kad derybos tebevyksta.

Iki šiol sukilėliai atmesdavo reikalavimus atsitraukti iš visų užimtų teritorijų.

Dingusiųjų sąrašuose – Saudo Arabijos kariai

Delegacijos per derybas Švedijoje pasirašė susitarimą dėl masinio apsikeitimo kaliniais. Du Jemeno vyriausybės pareigūnai patvirtino, kad kalinių, kuriais numatyta apsikeisti, sąrašuose yra ir Saudo Arabijos kareivių, kurie kovėsi vyriausybės pajėgų pusėje. Husių sukilėliai antradienį sakė, kad sąraše yra Saudo Arabijos karių.

Rijado vadovaujamos tarptautinės koalicijos atstovas spaudai ir atsakingi JT pareigūnai kol kas neatsakė į prašymą tai pakomentuoti.

Sąrašuose, kuriais apsikeitė delegacijos, yra daugiau nei 15 tūkst. pavardžių – kaliniai ir dingusiais laikomi asmenys.

Šio susitarimo įgyvendinimą prižiūrės Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas, jau įspėjęs, kad tam prireiks ne vienos savaitės.

Nuo 2015 metų, kai į karą Jemene įsitraukė Saudo Arabijos vadovaujama koalicija, šis konfliktas jau nusinešė beveik 10 tūkst. gyvybių, skelbia Pasaulio sveikatos organizacija.

JT dabartinę padėtį šalyje vadina didžiausia humanitarine krize pasaulyje.

Abi konflikto šalys kaltina viena kitą dėl civilių žūčių. Saudo Arabijos vadovaujamas aljansas užsitraukė JT nemalonę dėl vaikų žudymo ir luošinimo.

šaltinis www.bns.lt

Tau taip pat gali patikti Daugiau iš autoriaus