Kai susipažinau su naująja kaimyne, nė nepagalvojau, kaip ji pakeis mano gyvenimą

Man 62 metai, kai kurios aplinkybės privertė mane gyventi sode. Įkalbinėjama sūnaus, prieš kelis metus pardaviau mūsų butą, kad apmokėčiau jo persikėlimą į kitą šalį. Jis pažadėjo netrukus nupirkti nuosavą namą, tačiau nesilaikė žodžio. Galiausiai įpratau gyventi sode, kur buvo visi patogumai.

Tarp kaimynų radau artimos sielos žmogų – Eglę. Ji gyveno su vyru. Visą sodo žemę jie užsodino vaismedžiais ir daržovėmis. Didžioji derliaus dalis nešė jiems pagrindines pajamas.

Neseniai Eglė papasakojo apie naują kaimynę, kuri pradėjo pirkti iš jos produktus, po kelis per dieną. Aš, kaip draugiškas žmogus, pasiėmiau saldainių dėžutę, nuvažiavau į svečius pas naująją kaimynę susipažinti. Su šypsena atidarė duris jauna mergina, vardu Julija. Padėkojusi už dovaną, pakvietė užeiti. Kontaktas užsimezgė per kelias sekundes.

Sekančią dieną jau aš laukiau jos svečiuose. Man buvo aišku, kad mergina priverstinai paliko miestą ir persikėlė į priemiestį; nusprendžiau padėti jai kuo galėdama. Suruošiau Julijai kelis didelius maišus su maistu. Kad atsidėkotų už dovaną, Julė pasisiūlė padėti man sode.

Man buvo labai įdomu sužinoti jos istoriją; sukaupiau drąsą ir uždaviau įdomų klausimą. Pasirodo, tėvai išspyrė ją iš namų, sužinoję, kad ji laukiasi. Vaikinas savo ruožtu pareiškė, kad vaikas ne jo ir juos metė.

Julei nebuvo kur eiti, tačiau ją palaikė grupiokė ir leido pagyventi jų sode. Man labai norėjosi jai padėti, juk ji liko visai viena su mažu vaiku. Pasiūliau jai persikelti pas mane – ji eis dirbti, o aš sėdėsiu su vaiku.

Po 3 metų Julija sutaupė reikiamą sumą gauti paskolai. Į naują butą mes persikėlėme kartu. Štai jau dešimti metai mes kartu gyvename.

Kartą mano sūnus sužinojo, kad aš persikėliau į butą, ėmė reikalauti parduoti sodą. Šįkart kategoriškai atsisakiau. Sūnus sukėlė skandalą ir nuo tada mes nebendraujame. Suprantu, kad anksčiau ar vėliau man teks palikti Juliją.