Kaip atskirti peršalimą ir sezoninę alergiją

Ilgai laukta saulės šviesa ir šiluma. Čiulbantys paukščiai ir sprogstantys medžių pumpurai. Šią savaitę Lietuvą aplankė pirmieji artėjančios vasaros požymiai. Tačiau, kartu su jais, šimtus tūkstančių lietuvių pasiekė ir daug mažiau malonūs, pirmieji šiemet sezoninės alergijos simptomai.

Sezoninė alergija – kas tai?

Sezonine alergija vadinamos alerginės ligos, tokios kaip alerginis rinitas (dar kitaip vadinama alerginė sloga, šienligė) ar alerginis konjunktyvitas (alergijos sukeltas akių uždegimas, pasireiškiantis patinusiomis, paraudusiomis, niežtinčiomis akimis).

Minėtos ligos pasireiškia ir kartojasi tik tam tikru metų laiku: pavasarį, vasarą ir rudenį iki pirmųjų šalnų. Sezoninės alergijos simptomus dažniausiai sukelia medžių, žolių ir piktžolių išskiriamos žiedadulkės (alergenai). Didžiajai daliai gyventojų šios žiedadulkės yra visiškai nepavojingos, organizmas jas priima kaip paprastą aplinkos veiksnį. Tuo tarpu alergiškų žmonių organizmas į žiedadulkes reaguoja kiek kitaip: jis žiedadulkes priima kaip pavojingą infekcijų sukėlėją ir, reaguodamas į šią „grėsmę“, pradeda gaminti imuninės sistemos baltymus, vadinamus specifiniais imunoglobulinais E (sIgE). Šie baltymai, susidūrę su alergenu inicijuoja tokių uždegiminius procesus sukeliančių medžiagų kaip histaminas išskyrimą šiam pavojui sunaikinti. Būtent šios uždegiminės medžiagos ir sukelia varginančius simptomus, tokius kaip nuolat bėganti ar užsikimšusi nosis, paburkusios, paraudusios, niežtinčios akys ir kiti.

Kas serga sezonine alergija?

Vienareikšmiškai atsakyti į šį klausimą – sunku, mat sezoninis rinitas ir/ar konjunktyvitas gali pasireikšti bet kuriame amžiaus tarpsnyje. Net prieš tai iš pažiūros visiškai sveikam asmeniui vienas pavasaris gali tapti lemtingu alergijos pradžios tašku. Visgi pastebima, kad sezoninės alergijos dažniausiai pradeda vystytis 6 – 10 gyvenimo metais, o savo simptomų stiprumo pasireiškimo piką pasiekia vos sulaukus pilnametystės: apie 20-us gyvenimo metus, ir netaikant ligos priežastį veikiančio gydymo tęsiasi visą gyvenimą.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis šiuo metu apie 700 milijonų pasaulio gyventojų kasmet kenčia nuo sezoninės alergijos. Lietuvoje šis susirgimas paveikia apie 20-30% populiacijos.

Kas sukelia sezoninę alergiją?

Kaip ir minėjome anksčiau, sezoninė alerginė sloga (šienligė) yra alergijos medžių, žolių ir piktžolių žiedadulkėms rezultatas. Nors alergologijos teorijoje pažymima, jog bet kuri žiedadulkė gali sukelti alergines reakcijas, atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad skirtingose šalyse gyvenantiems žmonėms aktualūs skirtingi alergiją sukeliantys augalai. Štai pavyzdžiui Italijoje, vienu pagrindinių sezoninės alergijos sukėlėjų yra laikomas alyvuogių medis. Lietuvoje šis augalas ne tik kad neaptinkamas, bet ir itin retai mūsų šalyje aptinkama žmonių, kurių organizmas gamintų specifinius IgE prieš šį alergeną. Taigi, svarbu suprasti, jog mūsų šalies gyventojams sezonines alergijas gali sukelti ganėtinai ribotas alergenų spektras, iš kurių vos keli yra laikomi pačiais svarbiausiais. Kaip tokius alergologijos specialistai išskiria šiuos:

1. Beržas (Betula), lietuvių mylimas ir visiems puikiai pažįstamas medis.

Svarbiausi faktai apie alergiją beržui:
Beržų žydėjimo sezonas prasideda ankstyvą pavasarį (balandį – gegužę) ir tęsiasi iki pat birželio pabaigos.
Alergija beržams pasireiškia kaip klasikinė šienligė: bėgančia ar užsikimšusia nosimi, taip pat – kitais kvėpavimo takų simptomais, tokiais kaip ne dėl peršalimo priežasties atsiradęs ar padažnėjęs kosulys.
Net jei vienintelis tikrasis Jūsų alergijos sukėlėjas yra baržas, simptomus gali sukelti beržinių šeimos medžių (tokių kaip alksnis, lazdynas, skroblas) žiedadulkės. Maža to, atliekant įprastinius alergijų kraujo ar odos tyrimus, pastarieji taip pat bus teigiami ir aukščiau minėtiems beržinių šeimos medžiams. Tai reškia, kad net jei tikrasis ir vienintelis Jūsų problemų kaltininkas yra alergija beržo žiedadulkėms, įprastiniai tyrimai gali parodyti nemažai klaidingai teigiamų rezultatų. Vienintelis būdas atrasti tikrąjį alergijos sukėlėją ir pradėti taikyti specifinį, ligos priežastį galintį panaikinti gydymo metodą – išsamūs molekuliniai alergijos tyrimai.
Sergantiems alergija beržo žiedadulkėms dažnai pasireiškia ir vadinamosios kryžminės reakcijos, kuomet dėl savo molekulinės struktūros panašumo tam tikri nepageidaujami simptomai (tokie kaip burnos gleivinės niežėjimas, patinimas) pajuntami valgant tam tikrus maisto produktus: obuolius, prastai termiškai apdorotas bulves, morkas, žemės ir/ar lazdyno riešutus, sojos produktus. Šios reakcijos kaip klaidingai teigiamos išryškėja ir atliekant įprastinius alergijos testus. Tad jei įtariate alergiją šiems maisto produktams, arba apie ją byloja tradicinių alergijos tyrimų rezultatai – verta pasitikrinti išsamiau, galbūt Jums jau vystosi alergija beržo žiedadulkėms.

2. Motiejukas (Phleum pretense) – galbūt mažiau akivaizdžiai pastebima, tačiau viena gausiausiai Lietuvos

Svarbiausi faktai apie alergiją motiejukui:
Šio augalo žydėjimo ir alergenų į aplinką išskyrimo sezonas – birželio – liepos mėnesiai.
Alergiškiems motiejuko žiedadulkėms taip pat pasireiškia tokie sezoninės alergijos simptomai kaip alerginė sloga, alerginis akių uždegimas ar alerginis kosulys.
Nors motiejukas ir yra pagrindinis alergenas, sukeliantis įsijautrinimą žolėms, dėl struktūrinio panašumo tokius pat simptomus gali sukelti ir kitos miglinių šeimos žolės (smilgos, avižos, šunažolės ir kt.). Visų šių žolių tyrimų rezultatai taip pat bus klaidingai teigiami ir atliekant tradicinius alergenų kraujo ar odos testus.
Panašiai kaip ir prieš tai minėto medžio beržo atveju, alergija motiejuko žiedadulkėms taip pat gali iššaukti nepageidaujamas, tačiau gyvybiškai nepavojingas kryžmines reakcijas valgant vyšnias, slyvas ir kitus kaulavaisius. Išsami alergijos diagnostika molekuliniame lygmenyje ir personalizuota gydytojo alergologo ir klinikinio imunologo konsultacija galės Jums atsakyti į klausimą ar šių sveikatai naudingų produktų reikia vengti, o galbūt, tinkamai apdorojus juos galite nesijaudinant vartoti.

3. Pelynas (Artemisia vulgaris) – vienas pikčiausių sezoninės alergijos sukėlėjų.

Svarbiausi faktai apie alergiją pelynui:
Itin ilgas žydėjimo periodas – tęsiasi nuo rugpjūčio mėnesio iki pat pirmųjų šalnų: rugsėjo – spalio mėnesių.
Pelynui alergiškiems asmenims pasireiškia tokie nepageidaujami simptomai kaip alerginis rinitas, paraudusios ir niežtinčios akys, kosulio priepuoliai, kartais – burnos gleivinės niežėjimas ir/ar dilgėlinė.
Pelynui alergiškiems žmonėms dėl kryžminių reakcijų neretai pasireiškia simptomai vartojant tam tikras prieskonines žoles.

Kada įtarti sezoninę alergiją?

Jei kiekvienais metais, maždaug tuo pačiu metu Jums ar Jūsų mažyliui pasireiškia „peršalimas“, sezoninė
alergija tikrai gali būti to kaltininkė. Galimi alergijos simptomai dažniausiai pasireiškia staiga ir iš pažiūros be jokios paaiškinamos priežasties. Staiga juntami nosies užburkimas, vandeninga sloga, čiaudulys ir kosulio priepuoliai – pagrindiniai sezoninės alergijos pranašai, reiškiantys jog Jums derėtų pasitikrinti.
Alergiją diagnozuoja ir patvirtina gydytojas alergologas ir klinikinis imunologas, atlikęs kraujo testus arba
testus ant odos. Tikslūs ir kokybiški testai, bei nuoširdus gydytojo darbas su Jumis – sėkmingos diagnozės garantas. O sėkminga diagnozė dažniausiai tampa ir raktu į sėkmingą gydymą.

Kaip nugalėti sezoninę alergiją?

Visus lūkuriuojančius ilgose eilėse prie alergijos simptomus mažinančių vaistų, visus pavargusius nuo kasmetinės sezoninės alergijos ir visus sau ar savo mažiesiems įtariančius, jog juos kankina alergija žiedadulkėms galime nudžiuginti: tai – nėra nepagydoma liga.

Šiuo metu pasaulyje ir Lietuvoje jau plačiai taikomas novatoriškas ir analogų neturintis alergijos išgydymo metodas – alergenui specifinė imunoterapija (ASIT). Būtent šis gydymo metodas sugeba „perprogramuoti“ alergiškų žmonių imuninę sistemą taip, kad pastaroji nustotų taip jautriai reaguoti į visiškai nepavojingas aplinkos medžiagas – žiedadulkes, o tuo pačiu ir leistų atsikratyti visų kitų dėl kryžminių reakcijų kylančių simptomų.
Gydymo metu, organizmas savotiškai pratinamas prie alergeno. Tai atliekama kasdien arba kas mėnesį (priklausomai nuo pasirinkto gydymo būdo) organizmui duodant tikslią, kliniškai patvirtintą kaip efektyvią alergiją sukeliančios medžiagos dozę. Nors gydymas trunka nuo 3 iki 5 metų, didžioji dalis pacientų teigia juntantys itin reikšmingą pagerėjimą jau po pirmųjų metų, atėjus naujam pavasarinės alergijos sezonui. Tačiau, tam, kad Jūsų ar Jūsų mažylio gydymas būtų sėkmingas – būtina iki pat molekulinio lygmens išsiaiškinti tikrąjį alergijos sukėlėją ir parinkti patį tinkamiausią vaistą gydymui (pagal išsamių tyrimų rezultatus, kvalifikuotas gydytojas alergologas turi galimybę užsakyti asmeniškai Jums, pagal Jūsų individualią problemą pagamintus vaistus).
Išsami Jūsų alergijos diagnostika ir tinkamai parinktas personalizuotas gydymas alergenui specifine imunoterapija netik padės pavasarį vėl pasitikti su džiaugsmu, bet ir apsaugos Jūsų organizmą nuo naujų alergijų atsiradimo ir kur kas pavojingesnių būklių, tokių kaip alerginė astma (liga, kurios metu pasireiškia stiprus alerginis kosulys ir dusulio priepuoliai) išsivystymo.
Allergomedica klinikoje atliekami ne tik įprasti alerginiai odos ir kraujo testai, bet ir pati išsamiausia, analogų Lietuvoje ir pasaulyje neturinti Allergomedica programa: vienintelis tyrimas, galintis tiksliai, iki molekulinio lygmens išaiškinti tikrąjį alergijos sukėlėją, įvertinti galimas kryžmines alergines reakcijas ir padėti Allergomedica gydytojų komandai parinkti tikslų, individualizuotą alergijos išgydymo planą. Čia esanti kvalifikuota gydytojų alergologų, laboratorijos specialistų ir mokslininkų komanda sėkmingai sprendžia ne tik sezoninės, bet ir nuolatinės alergijos diagnostikos ir gydymo problemas, užtikrina alerginių ligų (tokių kaip atopinis dermatitas, egzema, šienligė, alerginis konjunktyvitas ir alerginė astma) kontrolę ir gydymą.

Sezoninė alergija: kaip gyventi iki apsilankymo pas gydytoją?

Pajutusiems pirmuosius sezoninės alergijos simptomus ir dar nespėjusiems atlikti išsamių alergijos tyrimų ar užsiregistruoti pas gydytoją alergologą specialistai siūlo imtis kelių paprastų, laikinų priemonių gyvenimo kokybei pagerinti:
Saulėtomis, sausomis ir/ar vėjuotomis dienomis venkite ėjimo į lauką. Geriausias metas pasidžiaugti atėjusia šiluma – laikotarpis po lietaus, kai dėl krintančių lietaus lašų medžių ir žolių žiedadulkės nusėda ant žemės.
Grįžę namo nusiprauskite po dušu ir persirenkite švariais drabužiais: lauko ore esantys alergenai kaupiasi rūbuose ir plaukuose.
Skalbinius džiovinkite namuose, kad džiovinimo metu pastarieji neprikauptų ore sklandančių žiedadulkių.
Šiltuoju metų sezonu venkite natūralaus patalpų vėdinimo, o namus nuolat drėgnai valykite.
Atsisakykite sodininkystės ir kitų lauko darbų.

šaltinis www.sveikata.tv3.lt

Tau taip pat gali patikti Daugiau iš autoriaus