Idomybes

Laiškas Kalėdų Seneliui

Miela Jurgute!

Perskaičiau aš tavo laišką, apsiašarojau, paskui pažvengiau ir vėl apsiašarojau…

Kodėl tu rašai man kasmet? Aš tavo laiškus skaičiau, kai tau buvo 5, 7 ir net 10. Bet paskui tu turbūt
supratai, kad visa tai, švelniai tariant, ne visai taip…

O tu vis rašai…

Ne, kai tu, būdama 15-os, paprašei knygos „Emanuelė“, aš nustebau, žinoma, laikai buvo dar be

YouTube ir aš supratau – mergaitė auga.

Kai 16-os tu parašei, kad labai nori 3 dydžio krūtinės, aš paraudau, tačiau su gamta nesiginčijau.

Maniau, tu įsižeisi ir daugiau neberašysi, bet…

Blogai tave pažinojau…

17-os – tegu Domas įsimyli (ką, man jam į sprandą duoti?)

18-os – gal dabar tegu Domas išvažiuoja dirbti į užsienį, jis trukdo mums su Kasparu.

19-os – galima dabar Kasparą kur nors…

20-ies tu parašei, kad išteki ir nieko neprašei. Aš įsitempiau, žinoma, bet paskui tu dingai 5-iems metams
ir aš nurimau. O be reikalo…

Tu vėl pasirodei mano horizonte: „Brangus Kalėdų seneli, tau rašo Jurgita, atsimeni tokią?“

Ir aš pražilau. Garbės žodis!

Dabar ir peruko nebereikia per darželių šventes.

Virpančiomis rankomis laikiau laišką ir vėl, kaip anksčiau, verkiau ir žvengiau, žvengiau ir verkiau.

Tu aprašei savo gyvenimą per tuos 5 metus.

Žinai, tu kieta mergiotė, garbės žodis!

Tiek ryškių įvykių net pas mane nebuvo!

Bet dabar ne apie tai.

Jurgitėle, tu jau didelė mergaitė ir rašyti jau turi tavo vaikai !!!

Tai kodėl aš metai iš metų skaitau šiuos laiškus?

Bet kuo aš galiu padėti, jei įprastų dovanų tu niekada neprašei?

– Noriu blogai gulėti Maldyvuose, o ne gerai vaikščioti į darbą.

– Noriu greitai ir pasakiškai, o ne ilgai ir nuobodžiai.

Jurgita, geriau jau būtum paprašiusi mašinos!

Gal jau kaip nors be manęs, ką?

O aš geriau vaikučiams dovanų prigalvosiu, aš jau per senas tokiam ekstrymui.

Apkabinu tave.

Kalėdų Senelis.

Brangus Kalėdų Seneli!

Eik velniop su savo atsiprašinėjimais!

Aš be tavęs niekaip!

Tai tikėjimas, supranti!

Minties galia, pranešimas kosmosui, norų vizualizacija. Vadink kaip nori, svarbiausia, kad veikia!

Taigi, tu tik vedlys, todėl sėdėk sau tyliai ir skaityk.

Nežinau kaip, bet jie pildosi. Net man esant 52-ejų!

2022-iems:

Ištekėti Maldyvuose!

Pamiršti grįžti iš ten!

Paskui pamiršti vyrą, bet prisiminti jo kortelės PIN!

Sutikti plinkantį Domą juvelyrinėje parduotuvėje (tegu tiesiog ten atsiprašinėja, kad išvyko į užsienį)!

Rasti gerą darbą vyrui Tailande ir tegu jis geriau pasikeičia lytį, nei kortelės PIN kodą!

Parašyti gražų romaną (kaip manai, gal tiesiog paprasčiausiai aprašyti savo gyvenimą ar čia jau trileris?)!

Nueiti į klasiokų susitikimą (čia be komentarų)!

Kalėdų seneli, neatsisveikiname, aš žinau, kur tu, atmink tai!

Tavo Jurgita.

Related Articles

You cannot copy content of this page