Gyvūnai

Mama – buldogė, o tėtis – dalmatinas: štai kaip atrodo šuniukas

Šunų veisėjai, sukryžminę buldogą su dalmatinu, gavo šuniuką, truputį gruboką, bet neįprastą. Šis šuniukas pasirodė žavus ir patiko visiems tiems, kas myli šias abi veisles.

Naują gyvūną pavadino bulmatinu. Papasakosime išsamiau apie šią įdomią veislę.

Šunys, gimę tokio darbo rezultate – tai kryžminės veislės. Jos visame pasaulyje turi milijonus gerbėjų. Neįprasta šių šunų išvaizda sudomins net tuos, kurie anksčiau buvo abejingi gyvūnams.

Šunininkus toks dviejų visiškai skirtingų veislių derinimas sužavėjo. Juk naujai pasirodęs bulmatinas – kažkas per vidurį: dalis – iš buldogo, dalis – iš dalmatino.

Išvis buldogai, kurie atsirado Anglijoje XVI amžiuje, iškart buvo skirti tam , kad „prižiūrėtų“ jaučius bandoje ir vytų nuo jų svetimus, pašalinius gyvūnus. Su laiku šie šunys tapo masyvesni ir platūs. Padidėjo ir jų galva.

O dalmatinai – iš skalikų grupės. Jų ūgis aukštesnis, turi savo charakteringą dėmėtą raštą. Dviejų tokių skirtingų veislių mišrūnas gerai parodytas nuotraukose.

Nauji šunys derina savyje iškart abiejų veislių bruožus ir ypatybes.

Kokie gi jie? Gana stambūs, masyvūs ir su didelėmis galvomis. Ūgis – vidutinis, siekiantis 50 cm. Svoris – 20-25 kg.

Šunys neturi buldogams būdingų raukšlių. Tačiau iš dalmatinų paveldėjo juodai baltą raštą. Tai daro juos unikalius.

Bulmatinas – bendraujantis, aktyvus ir ištikimas šuo. Mėgsta leisti laiką su šeimininkais, tačiau prisibijo nepažįstamų žmonių.

Savininkai turi atsižvelgti į tai, kad bulmatinui reikia daug vaikščioti. Protinis krūvis taip pat svarbus. Todėl jiems reikia nupirkti interaktyvių žaislų.

Trūkstant reikiamos priežiūros bulmatinas gali greitai priaugti svorio. O tai – problemos, susijusios su antsvoriu. Paprastai šunys laikomi sveikais. Bet juos gali įtakoti negalavimai, buvę pas tėvus.

Related Articles

You cannot copy content of this page