Manoma, kad mokslininkams pavyko surasti seniausius gyvybės Žemėje požymius

Kanadoje rastos beveik 4,3 mlrd. metų senumo mikrobų mikrofosilijos, panašios į šiais laikais arti jūros dugno hidroterminių versmių vešančias bakterijas. Šios fosilijos gali būti seniausi žinomi gyvybės Žemėje požymiai, trečiadienį pranešė mokslininkai, informuoja „Euronews“.

Hadsono įlankos krante, šiaurinėje Kvebeko dalyje, aptiktos fosilijos leidžia patikėti hipoteze, kad karštą vandenį skleidžiančios hidroterminės versmės vos tik susiformavus Žemei galėjo tapti gyvybės lopšiu.

Tyrėjų nuomone, tuo metu planetos Žemės kaimynė Marsas taip pat turėjo vandenynų, galėjusių suteikti panašias gyvybei atsirasti tinkamas sąlygas.

Žurnale „Nature“ išleistame tyrime teigiama, kad maži plaušeliai ir siūleliai iš geležies oksido arba rūdžių, susiformavusių iš mikrobų, aptikti kvarco sluoksniuose. Ekspertai mano, kad jų amžius gali būti 3,77-4,28 mlrd. metų.

Žemė susiformavo prieš 4,5 mlrd. metų, o vandenynai atsirado prieš apytikriai 4,4 mlrd. metų. Jei Kanadoje aptiktoms fosilijoms iš tiesų yra 4,28 mlrd. metų, galima tvirtinti, kad iš karto po vandenynų susiformavimo pasirodė gyvybė.

Šios fosilijos yra senesnės už bet kuriuos kitus anksčiau aptiktus gyvybės požymius.

www.elta.lt

Tau taip pat gali patikti Daugiau iš autoriaus