Mergina atsigulė ant žemės ir apsimetė mirusia… Ir tada įvyko neįtikėtinas dalykas!

Neįprastas priėjimas!

Šis šuo buvo labai išsekęs, išgąsdintas ir pyko ant viso pasaulio. Kai Amanda pamatė šį vargšą šunį, ji negalėjo pro jį praeiti. Norėdama išgelbėti benamį šunį ji sugalvojo originalią gudrybę.

Šuo valkatavo Evans-Krik kalnuose ir vietiniai pavadino jį Lokiu. Matyt jam gerokai teko prisikentėti nuo žmonių rankos, nes jis nieko neprisileido artyn. Amanda ir jos draugė vardu Dilan visaip galvojo, kaip gi prie jo prieiti, nes norėjo jam padėti.

Nepadėjo jokie skanėstai ir švelnūs žodžiai. Lokys nepasitikėjo žmonėmis. Keletą dienų jos bandė visokiausiais būdais prieiti prie šuns, bet tai nedavė rezultatų. Jos jau buvo benueinančios, bet Amandai staiga šovė į galvą originali mintis. Planas buvo rizikingas, bet kito būdo vis tiek nebuvo…

Mergina atsigulė ant žemės ir kurį laiką nerodė gyvybės ženklų. Po truputį ji šliaužė į šuns pusę. Amanda darė tai taip lėtai, kad parėjo kelios valandos, kol ji priartėjo tiek, kad iki šuns liko du metrai. Mergina bijojo, kad staigesniu judesiu gali išgąsdinti šunį.

Kai ji jau buvo visai arti, jis ėmė urgzti ir šiepti dantis. Lyg atsakydama jam, Amanda ėmė verkti ir demonstratyviai verkšlenti. Tokios reakcijos šuo nesitikėjo. Jis leido merginai prisiartinti prie jo.

Dar keletas valandų praėjo, kol šuo priprato prie jos buvimo netoliese. Kai jau buvo aišku, kad šuo ja pasitiki, Amanda atsargiai uždėjo jam antkaklį.

Po to buvo apsilankymas pas veterinarą, apžiūra ir adaptacijos procesas. Šuo apsiprato, pradėjo valgyti. Pasirodė, kad jis iš tiesų yra labai geras ir komunikabilus.

Merginos nusprendė, kad jis, gal būt, pasimetė. Dabar aktyviai ieškomi jo ankstesnieji šeimininkai.

Tau taip pat gali patikti Daugiau iš autoriaus