Gyvūnai

Mergina negalėjo praeiti pro liūdną ligotą šunį. Ir mainais gavo marias laimės!

Kartą jauna mergina, vardu Kiara Alamo,sėdėjo kavinėje viename iš Puerto Riko miestų. Ji gėrė kavą ir
kažką galvojo. Netikėtai mergina atkreipė dėmesį, kad įstaigos kampe, prieš pat išėjimą, tupi labai liesas
ir neįtikėtinai liūdnas baltas šuo. Iš visko sprendžiant, jis baiminosi žmonių, bet visgi ieškojo jų pagalbos
ir palaikymo. Taip pat matėsi, kad gyvūnui kažką skauda. Gera Kiaros širdis neišlaikė ir mergina
nusprendė padėti gyvūnui.

Šunį pavadino Uto. Jis turėjo problemų su kojomis: Uto šlubavo ir kaukė. Alamo pasiėmė jį namo, tačiau
kitą dieną jam nepagerėjo, taigi, mergina nuvedė gyvūną pas veterinarą. Ten šunį ištyrė ir padarė išvadą:
reikia operacijos, kad šuo galėtų savarankiškai vaikščioti be skausmų.

Nepaisydama to, kad operacija kainuoja nemažai, Kiara sutiko, juk ji jau spėjo prisirišti prie nelaimingojo
Uto.

Iš pradžių ji manė paieškoti jam naujų šeimininkų, tačiau galiausiai nusprendė pasilikti sau – taip jai
pagailo vargšo šuns. Reikia pažymėti, kad tuo metu Alamo namuose jau gyveno net 3 šunys. O dabar
ten tikra šunų karalystė!

Praėjus metams galima konstatuoti, kad Uto viskas gerai. Nepaisant to, kad jis gyvena jį mylinčioje
šeimoje, psichologinė trauma visgi liko: šuo gana baikštus, jį nervina stiprūs garsai ir nepažįstami
žmonės. Tačiau savam rate Uto labai laimingas, su šunimis-kaimynais jis žaidžia per dienų dienas.

Kiara labai laiminga, kad jai atėjo į galvą mintis padėti Uto. Ji dievina savo ketvirtąjį šunį ir nuoširdžiai
laiminga, kad jį turi. Tai taip miela!

Related Articles

You cannot copy content of this page