Mes nieko nesutinkam atsitiktinai: 3 nežemiško ryšio tipai

Šiame pasaulyje, kuriame mes turime laimės gyventi, kiekvienas susitikimas ir atsitiktinė pažintis tarnauja tam tikram tikslui.

Kartais mums reikia žmogaus,kuris mus pažadintų ir padėtų pakeisti mūsų gyvenimo kryptį; kartais – kad mus pastūmėtų ir primintų, kas mes esame šioje žemėje. O kartais tai tie, kuriuos mes sutinkame tik akimirkai.

Likimo ironija galime pavadinti tai, kad mums neduota žinoti, kodėl mes sutinkame vieną ar kitą žmogų, bet mes privalome būti atviri viskam, ką mums atneša kiekviena nauja pažintis.

Kartais reikia pažvelgti į pasaulį, kaip į gijų persipynimą – sidabrinių arba raudonų, kur kiekviena iš gijų atspindi susitikimą su konkrečiu žmogumi, gal būt, dar neįvykusį.

Visas mūsų gyvenimas – tai mūsų tarpusavio sąveika. Ir nors šiuolaikinės technologijos, internetas, socialiniai tinklai bando mus įtikinti, kad tą sąveiką tarp žmonių galima suvesti iki minimumo, visgi kažkas pasikeičia mūsų sąmonėje, kai mes suprantame, kad viskas gyvenime vyksta neatsitiktinai.

Ne visi susitikimai turi būti ilgalaikiai: kartais jie gali užtrukti tik akimirką. Galbūt, kad užlaikytų jus, kad jūs nepatektumėt į nelaimingą atsitikimą, arba, kad susitiktumėt su žmogumi, kurį skirta pamilti. Kartais Visata siunčia mums žmones, kad jie mums padėtų, netgi, jei jie netaps mums kažkuo svarbiu.

Ir nors mes negalime nuspėti, mes galime būti pasiruošę gyvenimo staigmenoms.

Žmonės, kurie turi mus pažadinti.

Tai tie, kurie ateina ilgam laikui. Kartais tai mūsų partneriai, giminiškos sielos. Tai tie, kurie visiškai pakeičia mūsų gyvenimą.

Žmonės, kurie primena mums, kas mes esam iš tikrųjų.

Kartais gyvenimo kelyje mes pradedam prarasti save. Kasdieninėje suirutėje ir rūpesčiuose mes pamirštame, kuo norėjome būti, apie ką svajojome (ir svajojam iki šiol), kas mes iš tikrųjų. Mes tiesiog parduodame save suaugusiam ir atsakingam gyvenimui, pamiršdami, kokie mes esame tikrovėje. Ir tai netgi ne apie darbo vietą arba miestą, kuriame gyvename. Tai apie sielą ir vidinį pasaulio suvokimą.

Ir štai yra žmonės, kurie ateina į mūsų gyvenimą padėti mums suprasti, kas mes, kad mes pradėtume būti savimi.

Žmonės, kurie svarbūs akimirksnį.

Kai mes pradedam kalbėtis su atsitiktiniu pakeleiviu ir niekaip negalim sustoti. Arba kai mes tiesiog nusišypsom praeiviui. Ir tai atrodo kaip kažkoks nežemiškas ryšys, kuris tiesiog turi būti.

Jei kas nors neužsilaiko mūsų gyvenime ilgam, tai nereiškia, kad susitikimas buvo nesvarbus, kad jame nebuvo tikslo ir prasmės. Viskas turi prasmę. Ir būtent šios nematomos gijos, jungiančios mus, daro gyvenimą šiame pasaulyje tokį nenuspėjamą, nes mes niekada nežinome, kada sutiksime tą, kas privers pakeisti savo gyvenimą.

Tau taip pat gali patikti Daugiau iš autoriaus