Idomybes

– O aš niekada neturėsiu vaikų! – pareiškė mano 15-metė dukra

Savo vaikus aš mylėjau taip, kaip nieką kitą pasaulyje. Jie man visada atrodė patys geriausi visose srityse. Ir tai nenuostabu.

O čia toks smūgis. Mano 15-metė dukra priėjo prie manęs ir pasakė, kad nenori vaikų. Išvis. Visai niekada.

Kristina pasakė, kad nori būti childfree ir gyventi bevaikėje santuokoje. Taip, būtent tokiais protingais žodžiais mane užvertė vaikas.

Asmeniškai aš visada svajojau apie vaikus ir didelę šeimą. Tai turbūt buvo ryškiausia mano vaikiška svajonė. Būtent todėl aš net nuėjau mokytis auklėtoja.

Kadangi mano mama visada būdavo darbe, auklėjimu užsiėmė pagrinde močiutė. O aš taip svajojau praleisti dieną su mama, net eiti į darbą, kad tik pabūčiau šalia. Bet ne.

Negaliu pasakyti, kad mano vaikystė buvo bloga. Nuodėmė skųstis. Tačiau mamos dėmesio man visada trūko. Būtent todėl norėjau realizuoti save šeimoje, kad mano vaikai nepažintų tokios pat lemties.

Kažkodėl maniau, kad šeimos, kurioje auga vaikas, modelis pasąmoningai veikia tolesnes jo nuostatas.

Bet, kaip parodo dukters atvejis, taip nėra. Tai kodėl dukra nenori savęs realizuoti motinystėje? Kame problema?

Jai neteko nieko prižiūrėti, todėl nuo „gyvenimo gėlių“ tikrai nepavargo. Aš niekada neperkeldavau ant jos savo pareigų ir jaunesniaisiais užsiėmiau pati, nes esu prieš tai, kad iš vyresnių vaikų atima vaikystę.

Ir tada tarp mūsų su Kristina įvyko rimtas pokalbis!

– Mama, o kas blogo tame, kad aš noriu gyventi sau? Aš turiu vieną pažįstamą, kuri neturi vaikų. Ir ji laiminga,- atsakė man dukra.

O paskui ji tęsė:

– Tai štai, ji visada geros nuotaikos, niekas jai netampo nervų. Ji netempia po darbų maišų su produktais, nestovi visą vakarą prie viryklės, o perkasi gražias sukneles ir rankines, o ne žieminius batus ir kepures vaikams, poilsiauja ir keliauja savo malonumui. Jos graži šukuosena ir manikiūras…

Negaliu nesutikti, kad dukra teisi. Aš jau pamiršau, kada puošiausi ir dariau manikiūrą, nes amžinai viskas bėgte.

O su trim vaikais nerūpi šukuosenos ir nagai. Tačiau vis tiek norėjau išsiaiškinti tikrąją dukters sprendimo priežastį – supratau, kad reikia kapstyti giliau:

– Dukrele, bet ji juk vieniša. Tu manai, ji laiminga, išmainiusi laisvę į šeimą? Kiekvienas turi teisę pats spręsti, kame jo laimė. Tačiau aš niekada neapsikeisčiau vietomis su šia moterimi…

Dukra labai nustebo. O aš eilinį kartą įsitikinau tuo, kad būtent mes formuojame savo vaikų pasąmonę.

Mes sukuriame „mamos“ įvaizdį. Jei aš vaikščiočiau su aukštakulniais, daryčiau manikiūrą ir visada šypsočiausi, dukrai nesusiformuotų toks pavidalas.

Pavyzdžiui, mano mama nevaikščiojo po namus su suknelėmis ir bateliais, ir man kažkodėl nesusiformavo tokios nuostatos.

Ačiū dievui, kad aš turiu galimybę viską paretušuoti ir pakeisti. Dabar būsiu dėmesingesnė savo žodžiams, išvaizdai ir nuotaikai.

Jei tai taip daug reiškia, tai laikas išsitraukti aukštakulnius ir suknelę. Klausimas visgi svarbus, liečiantis būsimus mano anūkus.

Visas svetainės turinys priklauso autoriams. Visos teisės apsaugotos. Mūsų tinklalapyje talpinami tik pramoginio pobūdžio straipsniai, surinkti iš visos planetos. Tinklalapio redakcija neatsako už duomenų tikslumą ir aktualumą. Kai kuriuose straipsniuose gali būti netikslių rekomendacijų ir patarimų, galinčių suklaidinti, todėl būtinai pasikonsultuokite su to profilio specialistu, prieš išbandydami.

Related Articles

You cannot copy content of this page