Penkiolikmetė pagimdė kūdikį. Kaip viskas atrodo po 23 metų

Aš noriu jums papasakoti savo istoriją.

Man dabar 23, o mano mamai – 38. Tai reiškia, kad mano mama mane pagimdė 15-os.

Mano tėvai ėmė susitikinėti, kai jai buvo 15, o tėčiui tik tik sukako 18. Jie buvo įsimylėję, ir to įsimylėjimo rezultatu tapo mamos nėštumas.

Apie tai mama sužinojo, kai ėjo jau ketvirtas nėštumo mėnuo. Turbūt tuo metu nebuvo įprasta sekti ciklo reguliarumą.

Tai reiškia, mama mokėsi 9 klasėje, kai sužinojo apie nėštumą. O sužinojo ji apie tai per gydytojo apžiūrą. Suprantama, ji šito nelaukė ir nebuvo tam pasiruošusi.

Tai buvo tolimais 1995 metais, ir, kaip jūs suprantate, tuomet visuomenė labiau smerkė ankstyvą nėštumą. Tačiau mama surado jėgų papasakoti apie tai tėčiui. Aš pati nežinau kaip tėtis sureagavo į tai, tačiau rezultatas vienas – aš gimiau.

Nors tėčiui tada tebuvo 18, tačiau jis neišsigando ir nebėgo nuo atsakomybės.

Jie pradėjo gyventi pas mano mamos tėvus. Tėtis įsidarbino. Viena, ko man gaila – kad jie negalėjo stoti į universitetą.

Kai aš pradėjau lankyti darželį, mamai sukako 18 ir jie su tėčiu susituokė.

Ėjo metai. Aš pradėjau lankyti mokyklą. Nepaisant to, kad mano tėvai buvo visiškai jauni, nepaisant visų sunkumų, jie užtikrino man laimingą vaikystę. Aš niekada nemačiau jų besipykstančių.

Aš bendravau su visais savo seneliais ir močiutėmis, dažnai nakvojau pas juos.

Kai man sukako 15 metų, mes su mama ėmėme dalintis visomis savo moteriškomis paslaptimis. Mes buvome kaip draugės.

Ji žinojo apie mano pirmąją meilę, apie mano nusivylimus, davė man vertingų patarimų.

Baigusi mokyklą aš įstojau į medicinos universitetą ir iki šiol ten mokausi. Aš kol kas netekėjusi, vaikų neturiu.

Mano tėvai iki šiol kartu ir myli vienas kitą.

Aš labai myliu savo tėvus, didžiuojuosi jais ir dėkinga jiems už padovanotą gyvenimą, už laimingą vaikystę ir tuos gražius prisiminimus, kuriuos aš turiu.

Aš džiaugiuosi, kad dėka mažo amžiaus skirtumo mes su mama ir tėčiu buvome kaip draugai.

Daugelis smerkė mano tėvus. O aš laikas nuo laiko užduodu sau klausimą: ar amžius turi skirtumą? Juk amžius – tik skaičius. Svarbiau, kas tavo galvoje. Daugelis suaugusių žmonių dažnai elgiasi vaikiškai, bėga nuo atsakomybės, negerbia vienas kito.

Galima ilgai gyventi tik savo malonumui, vaikščioti į vakarėlius, leisti laiką su draugais. Bet ar tai jus daro laimingais – tai klausimas.

Pernai mano tėvai šventė metines. Jie atšventė savo porcelianines vestuves (20 metų). Ir noriu pasakyti, kad man jie yra sektinas pavyzdys. Jie- mano etalonas.

Aš jus labai myliu!

šaltinis realproofs.com

Tau taip pat gali patikti Daugiau iš autoriaus