Planetoje šį virusą turi kas antras: prasideda paprastu spuogeliu

Šaltuoju metų laiku neretai peršalę ar sloguodami, pajuntame perštėjimą įvairiose odos vietose. Dažniausiai taip pasireiškia pirmieji pūslelinės ligos simptomai, kuria serga kas antras žmogus pasaulyje. Tačiau ar įmanoma tinkamai atpažinti šią ligą jau pirmą kartą ir ar sirgdami tikrai galime užkrėsti kitus? Gydytoja dermatovenerologė Asta Dumbliauskienė atskleidžia viską, ką reiktų žinoti apie šią populiarią, vis daugiau žmonių kamuojančią, ligą.

Pūslelinė – tai herpes simplex viruso sukelta liga, kuri pasireiškia gleivinių, odos, o kartais ir centrinės nervų sistemos bei vidaus organų pokyčiais. Populiariausia pūslelių atsiradimo vieta – lūpos.

Gydytoja dermatovenerologė Asta Dumbliauskienė pasakoja, kad šiuo virusu užtenka susirgti vieną kartą ir jį teks nešiotis visą likusį gyvenimą. „Lūpos yra dažniausiai pažeidžiama sritis, bet pūslelės gali atsirasti bet kurioje srityje. Pradedant viršugalviu, burna, veidu ir baigiant kojų pirštais. Tiek burna, tiek ir oda gali būti pažeistos herpes viruso.

Planetoje šiuo virusu yra apsikrėtęs kas antras žmogus, tačiau vaistų, kurie galėtų išvaryti šį virusą iš organizmo – nėra. Vieną kartą susirgus, virusas pagal nervines šakneles grįžta į nervinius mazgus ir laukia tol, kol vėl pasireikš paūmėjimas“, – komentuoja gydytoja. A.Dumbliauskienė atskleidžia, kad susirgti pūsleline gali bet kuris žmogus, čia svarbiausia vaidmenį vaidina imuninė sistema. „Kai kurie žmonės neserga iš vis, kiti – serga ypatingai dažnai. Tačiau ši liga yra užkrečiama. Jeigu bučiuositės, turėdami paūmėjusį herpes virusą, su bučiniu perduosite ir pūslelių dovaną“, – tikina ji.

Jaunimas negali patikėti, kad susirgo

Dažnai sergantieji pajaučia didesnį pūslelių atsiradimą tam tikrais metų laikais, tačiau tikslių ligos priežasčių jie patys nežino.

Gydytoja A. Dumbliauskienė išskiria, kad pūslelinė yra sezoninė liga. „Atsirasti ligą provokuoja visi aštrūs ir permainingi temperatūrų skirtumai. Todėl herpes virusas vadinamas sezonine liga ir pasireiškia šaltuoju laikotarpiu, kuomet būna permainingi rudeniniai ar pavasariniai orai.

Bet herpes virusas yra dažnas ir karštą vasarą. Nesvarbu, tai nušalimas ar nukaitimas, šalta jūra ir vanduo, skersvėjis gali išprovokuoti viruso pabūdimą“, – vardija ji. Gydytoja taip pat išskiria, kad įvairiausi kiti sveikatos negalavimai gali sukelti ir pūslelių atsiradimą. „Herpes yra neurovirusas, todėl bet koks persitempimas, pervargimas ar didžiulis stresas ir nuovargis gali išprovokuoti jo pasirodymą. Jeigu esate apsirgę gripu, skauda dantį, peršalote, kankina virškinimo problemos ar išsekimas – yra didesnė tikimybė sulaukti herpes viruso pasirodymo“, – tikina gydytoja.

Ligos užklupti jauni aktyvūs žmonės dažnai net nesuvokia, kad jie susirgo būtent herpes virusu. Gydytoja atvira, nors žmogus sportuoja ir aktyviai gyvena, pasireiškęs herpes virusas rodo aiškų ženklą, kad kažkurioje vietoje buvo perlenkta lazda.

Gali išplisti po visą organizmą

Pirmą kartą atpažinti ir laiku pastebėti ligos simptomus, gana sudėtinga. Herpes virusas gali būti supainiojimas su paprastu pabėrimu ar alergija. Tačiau žmonės, su šia liga susiduriantys ne pirmą kartą, dažniausiai laiku pajaučia, kada jų organizmas vėl pradėjo siųsti fizinius ženklus. „Pirmiausia atsiranda tam tikro odos ploto dilgčiojimas ir skausmingas niežėjimas. Vėliau prasideda paraudimas ir matoma pūslelė. Kartais pamatyti pūslelės nepavyksta, nes naktį ją nukrapštome ir tuomet atsiranda žaizda. Priklausomai nuo imuninės sistemos, žaizda gija greitai arba sunkiai“, – pasakoja A. Dumbliauskienė.

Gydytoja A. Dumbliauskienė pabrėžia, kad pūslelinės gali būti dviejų tipų: paprastoji ir juostinė. Pastarąja atpažinti galima pagal juostos formos bėrimus.

„Paprastoji pūslelinė apsiriboja pūslele ar žaizda, bet jeigu yra rimtesnė būklė – herpes virusas bėga pagal nervinių šaknelių eigą ir formuojasi juostinė pūslelinė. Juostinė pūslelinė seka nervo eigą ir atsiranda ant krūtinės, šono, nugaros. Susidaro simetriška juostos forma, atsiranda stiprus skausmingas bėrimas su pūslelėmis. Jeigu yra labai stiprus imuninis deficitas, herpes virusas gali išplisti po visą organizmą, o tuomet būklė tampa labai sunki ir retai, bet gali prieiti, iki kritinių encefalitų ir mirčių“, – komentuoja dermatovenerologė.

Kiekvienam sergančiam žmogui skiriasi matomų pūslelių dydis ir apimtis. Gydytoja pasakoja, kad tai priklauso nuo imuniteto ir jeigu esate neperšalęs ir nesergate, su virusus turėtumėte susitvarkyti lengvai.

Po vieną pagalba namuose ir darbe

Tačiau ar įmanoma kokiu nors būdu užkirsti kelią virusui, dar prieš pasirodant pūslelėms? A. Dumbliauskienė atvirai teigia, kad vargu ar tai padaryti išeis, bet mėginti reikia visada. „Herpes virusas yra neišvaromas, bet kovoti su jo paūmėjimais tikrai reikia. Visi, kurie žino, kad nešiojasi šį virusą, privalo turėtų dvi antiherpetinio tepalo tūbeles. Vieną – darbe, o kitą – namuose. Net jeigu ir naktį nubandate ir jaučiate lengvą dilgčiojimą, reikėtų nepatingėti iš karto pradėti tepti juo odą.

Tepimas privalėtų kartotis ne mažiau 7 kartus dienoje. Jeigu švelniai įmasažuosite jį kas valandą, yra šansas, kad prašoksite viruso paūmėjimą.

Taip pat svarbu nepamiršti stiprinti imunitetą ir išgerti gramą vitamino c ar b grupės vitaminų, kurie veikia nervinę sistemą. Labai svarbu saugoti ir tausoti save“, – tikina gydytoja. A.Dumbliauskienė tvirtina, kad dažniausia sergančiųjų klaida – neteisingas imuniteto stiprinimo suvokimas. „Herpes virusą gydyti turi ne gydytojas, o jūs patys. Žmonės nelabai nori dirbti patys su savimi. Tam, kad nebūtų dažni paūmėjimai, reikia labai stipriai padirbėti su savimi. O tai gali užtrukti net pusmetį ar metus“, – tikina gydytoja.

Visos priemonės tinkamos laiku

Šiais laikais pūslelinės gydymo priemonių yra įvairiausių: nuo specialių lūpų pleistrų iki bandymų gydytis namų sąlygomis. A. Dumbliauskienė mano, kad visos priemonės yra veiksmingos, jeigu jas naudojame laiku. „Kartais yra net geriami antivirusiniai vaistai, bet net ir jie yra skirti užkirsti kelią simptomams, tačiau nenutraukti ligą. Jeigu mes pavėluojame skirti vaistus per pirmas tris dienas, vėliau jų jau nebeskiriame.

Specialūs tepalai, kremai, vaistai ir net pleistrai – jie visi yra geros priemonės, skirtos palengvinti ar sumažinti simptomams“, – priemonių gausą komentuoja gydytoja.

Ta pati taisyklė galioja ir namų sąlygomis besigydantiems asmenims. Tik nevertėtų tikėtis, kad pūslelės ims ir dings.

„Nėra nei vienos stebuklingos namų sąlygomis gydymo priemonės. Tačiau naudojamos tokios priemonės kaip citrina, druska, eteriniai aliejai ar česnakas stiprina imuninę sistemą. Svarbiausia, sukurti idealias sąlygas organizmui, kad imunitetas kovotų su virusu“, – rekomenduoja gydytoja.

www.tv3.lt

Tau taip pat gali patikti Daugiau iš autoriaus