Po šalį sukrėtusių tragedijų lietuviams siunčia žinią

Moteris, nusprendusi nušokti nuo tilto į Neries upę, modeliu dirbusi mergina ir vaikinas, keistomis aplinkybėmis iškritę iš viešbučio balkonų. Tai tik dalis nelaimių, pastaruoju metu sukrėtusių Lietuvą ir jos gyventojus. Ar savižudybių skaičius susijęs su metų laikais ir kaip tinkamu metu pastebėti siunčiamus signalus, komentuoja psichologas, šeimos konsultantas ir psichoterapeutas Gediminas Navaitis.

Pastaruoju metu Lietuvą šiurpina ne vienas savižudybės atvejis, tačiau ar tai verta sieti su prasidėjusiu šaltuoju ir tamsiu metų laikotarpiu?

Psichologas Gediminas Navaitis tikina, kad kartais pasitaiko atveju, kai vasarą savižudybių atvejai ištinka rečiau.

„Galima pažiūrėti teikiamą statistiką ir savižudybių pasiskirstymą pagal mėnesius.

Vasaros mėnesiais kartais jų būna kiek mažiau, bet sieti savižudybes su metų laiku nėra prasminga, nes jų nuolatos yra daug“, – mano psichologas.

Paliečia mažiausiai dvidešimt žmonių

Paskutiniomis dienomis Klaipėdoje tariamai nusižudė du jauni žmonės. Ar viena savižudybė paskatina kitą? Psichologas Gediminas Navaitis tikina, kad žmogaus savižudybė visada paliečia aplinkinius. „Pirmiausia savižudybė paliečia bent dvidešimt žmonių, kurie yra susiję emociškai, dalykiškai ar giminystės ryšiais su nusižudžiusiu asmeniu. Kartais pats faktas pastūmėja ką nors iš aplinkinių, ypač kai nusižudo žymus žmogus, o aplinkui esantis apie tai ilgą laikė svarstė“, – pasakoja G. Navaitis.

Reikia būti atidesniems

Tačiau ar įmanoma laiku pastebėti galimą savižudybės atvejį ir užkirsti tam kelią? Tam yra keli būdai. „Vienais atvejais galimas savižudybės atvejis yra gana akivaizdus ir suprantamas, tačiau kartais ignoruojamas. Žmogus, linkęs į savižudybę, leidžia apie tai suprasti, prasitaria, kalba apie tai ir pradeda domėtis savižudybėmis.

Todėl, jeigu mes būtume atidėti aplinkui esantems žmonėms, mes tuos ženklus pastebėtumėm, o dabar reaguojame dažniausiai juos neigdami. Reikėtų skatinti apie tai išsišnekėti. Tai tinka bet kokiems atvejams. Vertėtų būti atidesniems, išklausyti, ką kalba kitas žmogus ir pasistengti jam padėti“, – pasakoja jis.

G. Navaitis mano, kad taip elgdamiesi, žmonės lengviau pastebėtų ribas, kurių metu jau reikia kreiptis profesionalios pagalbos. Aplinkiniai į savižudybę linkusius žmones, turėtų raginti kreiptis būtent į specialistus.

„Jei žmogus kreipiasi į specialistus, galbūt praranda dvi – tris valandas savo laiko. Tačiau pagalvokite, kiek jis laimės daugybę ilgo ir laimingo gyvenimo valandų. Taip pat galima mėginti tarpinį variantą – įvairius pagalbos telefonus ir linijas, kuriose dirba apmokyti žmonės. Bent jau paraginimas paskambinti visada yra įmanomas“, – tikina psichologas.

Moralinio autoriteto trūkumas

Kiekvienas žmogus įvairiausias būdais siekia išsaugoti savo gyvybę, tačiau surasti racionalią priežastį, kodėl jis ryžtasi nutraukti savo gyvybę, – ganėtinai sudėtinga užduotis. Kai kurie žmonės savižudybę bando sieti su skurdo, pinigų trūkumu ar alkoholio vartojimu, tačiau G. Navaitis mano, kad tai nėra teisinga. Tačiau jis išskiria kur kas svarbesnę savižudybių priežastį, kuri vis dažniausiai pasitaiko Lietuvoje – tai moralinio autoriteto nebuvimas.

„Mes galime visai nepažįstamiems žmonėms pasakyti, kad jie nesižudytų. Tačiau mūsų žodžiai jiems žymesnio poveikio
nesuteiks. Tuomet svarstome, galbūt reiktų rasti žmones, kurių žodžiai suteiktų jį. Daliai žmonių autoritetas yra bažnyčia, tačiau ne visiems.

Politiniai autoritetai nuolat išjuokiami arba kritikuojami, o mokslo ir meno autoritetus visuomenės gyvenime matome retai. Autoriteto nebuvimas yra viena iš problemų, susijusių su savižudybių skaičiumi Lietuvoje. Kad tauta gyvuotų, ji privalo turėti dalį prekiaujančių, dirbančių, valdančių ir moralinį autoritetą. Tai žmonės, kurie saugo dorovines vertybes“, – komentuoja G. Navaitis.

www.tv3.lt

Tau taip pat gali patikti Daugiau iš autoriaus