Kaip aš nuviliojau svetimą vyrą iš šeimos ir nė karto to nepasigailėjau

Taip taip, viskas šitaip! Nuviliojau savo vyrą nuo šeimos ir nė karto to nepasigailėjau. Gal tai skamba pernelyg arogantiškai, tačiau aš iš tų žmonių, kurie mano, kad už savo laimę reikia kovoti.

Niekada nesupratau tų, kurie gyvena kartu, nes taip reikia arba todėl, kad visi taip daro.

Aš – ne visi ir dar jaunystėje nusprendžiau, kad būsiu laiminga. Pirmąją mano santuoką sunku pavadinti idealia. Mes susituokėme dar univere ir aš tik dabar suprantu, kad abu nebuvome tam pasiruošę. Paskui gimė dukra, tačiau mano vyrą tai tik supainiojo. Matyt, nebuvo pasiruošęs.

Galiausiai jis ėmė prapulti darbe ir vis dažniau leido laiką su draugais. Kartais man atrodė, kad turiu du vaikus, bet kaip išgelbėti situaciją, aš nežinojau. Suprantama, įsimylėjimas greitai praėjo, tačiau skirtis neskubėjome, nors abu supratome, kad kartu gyventi nėra prasmės.

Kai vyrą perkėlė į naują ofisą, pas mus atsirado daug draugų. Su viena pora mes ėmėme labai glaudžiai bendrauti, važinėjome į sodybą, rengėme kviestines vakarienes. Aš iki paskutinio tikėjausi, kad kažkas padės reanimuoti santykius, tačiau išėjo visai atvirkščiai.

Kartą vasarą mes su tais draugais pasilikome sodyboje keletą dienų. Vieną naktį man nesimiegojo ir aš nusprendžiau ištirti apylinkes, palaikyti man kompaniją pasišovė Andrius, mūsų draugų šeimos galva.

Praplepėjome su juo iki ryto, spėję aptarti viską: nuo tapybos iki juodųjų skylių. Žinoma, neapėjome ir santykių temos. Pasirodė, kad ir Andriui su žmona ne viskas gerai.

Kai mes išsiskirstėme, supratau, kad kažkas manyje pasikeitė ir palikti visko taip, kaip yra, aš negaliu. Parašiau apie tai Andriui – pasirodė, kad jausmai abipusiai. Kartą likusi namie viena, pakviečiau jį į svečius – tas vakaras buvo stebuklingas ir… permainingas – mes apsisprendėme.

Žinoma, buvo skandalų ir isterijų! Mano vyras bandė parodyti, kad jam vienodai, bet galiausiai pasidavė, prisipažinęs, kad seniai norėjo išeiti, tiesiog nebuvo tinkamos dingsties.

Andriaus žmona – išvis atskira istorija!

Mano telefonas vos neužlūžo nuo jos grasinimų į socialinius tinklus ir mesendžerius, tačiau šalia manęs buvo mylimasis, todėl aš narsiai viską ištvėriau.

Kai tik ji išsiskyrė su Andriumi, mes susituokėme. Ir ne, ši istorija ne apie bumerangą, ši istorija apie du laimingus žmones.

Mes iki šiol susituokę ir auginame puikius vaikus, kurie niekada nematė barnių ir skandalų. Kai mane vadina svetimautoja, aš tik šypsausi ir išdidžiai sakau: taip, aš nuviliojau savo vyrą iš šeimos ir visiškai to nesigailiu!