Radau pas vyrą žinutes, kad esu jam nebereikalinga

Savo vyrą sutikau per atostogas.

Tada buvau užsienyje ir vieną vakarą, kai ėjau iš restorano į savo kambarį, pastebėjau, kad kažkas krapštosi prie jo durų.

Išsigandusi tik paklausiau, kas jis ir jau norėjau kreiptis į viešbučio personalą, tačiau vyriškis ėmė artintis prie manęs ir aš supratau, kad tai Alvydas iš kaimyninio numerio, jis nešė rankose gėlę ir kažkokį raštelį, kurį perdavė man ir lėtai pasišalino.

Ilgai negalėjau suprasti, kas nutiko. Nors dėmesio ženklai iš priešingos lyties man ne naujiena, tačiau jau tikrai ne tokiu būdu net iš visiškai man nepažįstamo žmogaus. Grįžau į kambarį ir supratau, kad tai buvo netgi labai patrauklus vyriškis.

Kambaryje greitai peržiūrėjau, ką man perdavė Alvydas, ten buvo parašyta:

„Jūs man labai patinkate, todėl išdrįsiu jus pakviesti šįvakar susitikti šalia viešbučio. Atsiprašau už tokį nemandagų kvietimą, nesitikiu, kad ateisite, tačiau labai džiaugčiausi“.

Priėmiau jo pasiūlymą ir vos po metų mes buvome susituokę. Štai taip greitai mane įtraukė meilė.
Tai buvo nuostabūs metai kartu su vyru, tačiau kiekvienuose santykiuose būna lūžio momentas, kuris aukštyn kojom apverčia tavo gyvenimą.

Ir toks momentas mūsų su vyru gyvenime nutiko praėjus 5 metams kartu. Viskas prasidėjo labai stereotipiškai. Vyras pradėjo labai ilgai užtrukti savo darbe, padangų montavime. Aš, beveik visą laiką sėdėdama namie, galvojau, kad tai ne visai normalu. Galvoje visada būdavo tokios mintys:

„Turbūt laikas išlįsti iš namų, vaidenasi jau viskas“.

Tačiau pasirodė, man visai nepasivaideno…

Atėjo dar viena diena, kai mano vyras užtruko darbe ir jam grįžus matėsi, kad jis labai pavargęs ir kažkoks ne toks, kaip paprastai. Kol jis, nė nesėdęs prie stalo, nuėjo į dušą, aš ryžausi padaryti vieną labai negerą dalyką. Laikydama rankose savo vyro telefoną, tikrinau pranešimus.

Tuo metu taip pasimečiau, kad negalėjau ištarti nė žodžio, norėjosi verkti, krėtė siaubingas drebulys ir viskas dėl to, kad mano įtarimai pasitvirtino.

To negali būti. Kad mano brangus vyras mane taip išduotų.

Vėl pagalvojau, kad man pasirodė, tačiau tai vyko iš tiesų.

Štai taip mano gyvenimas sugriuvo per vieną akimirką. Alvydas, mano vyras, man neištikimas.

Nusprendžiau įsitikinti perskaitytu:

„ Gana jau tempti. Tu jau seniai ruošeisi ją atiduoti. Su malonumu pasiimsiu tavo senąją, o tu turi naują“.

Kaip jis drįso pavadinti mane sena? Ir kam ruošiasi mane atiduoti? Kuo jis mane išvis laiko?

Mano liūdesį greitai pakeitė įsiūtis. Maža to, kad vyras man neištikimas, tai dar drįsta galvoti, kad gali elgtis su manimi kaip tinkamas. Atiduoda nesuprasi kam, neatiduoda. Nusprendžiau, kad laikas tai baigti.

Man visiškai nesinorėjo laukti Alvydo, kuris vis dar buvo duše, ir aš ėmiau grūsti drabužius į lagaminą.

Tačiau jis išėjo man nebaigus.

– Na ir kur tu čia susiruošei? – nieko nesuprasdamas paklausė jis.

– O tai jau visiškai ne tavo reikalas. Dabar tau nereikės niekam manęs atiduoti, išeinu pati.

– Kas čia išvis vyksta, tu gali kažką paaiškinti, Irma?

Be žodžių parodžiau jam rastą žinutę.

Ir pasukau link durų, tačiau pasigirdo vyro juokas ir aš sustojau.

Jis taip ilgai juokėsi, kad aš sustojusi laukiau, kol jis pagaliau nusiramins.

Po kurio laiko jis absoliučiai be žodžių nusprendė paskambinti numeriu, iš kurio buvo žinutė, ir davė man ragelį.

Ne tai kad aš nenorėjau to daryti, bet pasidarė įdomu.

Palaukiau, kol kažkas pakels ragelį ir po kelių sekundžių pasigirdo balsas, tai buvo mano vyro draugas Osvaldas:

– Pagaliau sulaukiau tavo skambučio. Tai kaip ten su mašina reikalai, parduosi visgi? Žinau, kokia ji tau brangi, bet ji juk tau nereikalinga, o man kaip tik tokios patinka.

Atsakymo jis negavo, aš tiesiog padėjau ragelį.

Alvydas, bandydamas sulaikyti juoką, pasakė, kad jo draugas turi naują numerį, kurio jis dar neišsisaugojo.
Man pasidarė labai nepatogu.

Štai taip ir baigėsi ši kvaila istorija, kurios pabaigą mes prisiminėme dar ilgai. Ir aš vis dar prisimenu, kaip per savo kvailumą vos nepraradau viso savo gyvenimo meilės.