Šeimininkas ėmė pastebėti, kad šuo kažkur prapuola. Kartais net visai dienai, tada buvo nuspręsta išsiaiškinti, kas vyksta. Vyras pasekė augintinį ir paaiškėjo…

Gyvūnai daug geresni už žmones.

Šuo, vardu Vabalas – labai juokingas ir linksmas. Kadaise jis dar būdamas šuniukas atėjo į savo
šeimininko kiemą ir pasiliko ten gyventi.

Kažkuriuo momentu šeimininkas ėmė pastebėti, kad Vabalas kažkur prapuola. Kartais net visai dienai,
praleisdamas savo mėgstamus pietus. Ir viskas būtų nieko, jei šuo nevogtų maisto.

Jį visada gerai šėrė. Tačiau, pasekus Vabalą, pasidarė akivaizdu – jis vagia maistą nuo stalo.
Šeimininkas jau pamanė, kad ūgtelėjusiam šuniui porcijos pasidarė mažos ir jas padidino. Tačiau tai
maisto vogimo situacijos neišsprendė.

Tada buvo nuspręsta išsiaiškinti, kas vyksta. Vyras pasekė augintinį ir paaiškėjo, kad šis pastoviai bėga į
apleistą namą. Užėjus ten pasirodė, kad maistą ir kai kuriuos daiktus Vabalas vogė mažiems kačiukams,
kuriuos kažkas ten išmetė.

Na, jei jau šuo nusprendė išgelbėti mažylius, tai ir šeimininkas negalėjo palikti jų bėdoje. Jis pasiėmė
juos namo, o kai šie paaugo, išdalino. O Vabalas dėmesingai uostinėjo kiekvieną pretendentą mylinčio
šeimininko vardui.

Vieną pūkuotuką vyriškis pasiliko ir dabar jų su šuniu nė vandeniu neperliesi.