Gyvūnai

Tai tikrai veikia: žąsiukas laiko fermerį savo mama, kadangi pamatė pirmąjį savo gyvenime!

Vienas kuklus fermeris iš Kadžango, kuris prašo jį vadinti tiesiog Muchamedu, papasakojo žąsiuko Heizelino istoriją.

Pats jis nedraugauja su naujomis technologijomis, todėl nuotraukas daro ir talpina jo 12-metė dukra. Heizelinas atėjo į pasaulį šią vasarą ir lyg pasakose, pirmąjį pamatė patį fermerį ir nusprendė, kad šis – jo mama. Taip ir gyvena kartu!

Iš pradžių Heizelinas buvo neišvaizdus, nors ir ne bjaurusis ančiukas.

Fermeris turėjo žąsį, kuri padėjo kiaušinį ir ėmė jį perėti. Bet paskui staiga dingo – po paieškų Muchamedas priėjo išvados, kad ji tapo pitono auka. Jis surentė improvizuotą inkubatorių – dėl vienintelio kiaušinio! Ir reikiamu metu padėjo mažyliui Heizelinui sukulti lukštą. Taip ir išėjo, kad pirmas gyvas padaras, kurį pamatė išsiritęs žąsiukas, tapo Muchamedas. Viskas, tu mano mama!

Moksliškai tai vadinama imprintingu ir toks reiškinys iš tiesų ne retenybė. Galbūt Heizelinas ir nelaiko fermerio būtent mama- žąsimi, bet artimiausiu sutvėrimu pasaulyje – tikrai!  Ir niekur nesitraukia nuo jo nė per žingsnį, o Muchamedas stengiasi prižiūrėti paukštelį. Juk Heizelinas toks žavus ir artimas jo širdžiai augintinis!

Tuomet Malaiziją apsupo migla dėl miškų gaisrų. Angliškai migla „haze“, štai žąsiuką ir pavadino „Hazelin“ – Heizelinu. Jis tapo visos šeimos numylėtiniu ir nors kol kas jis  dar visai mažas, Muchamedas  jau galvoja padaryti iš jo dresuotą žąsiną. Kad skirtųsi nuo kvailų kaimo paukščių ir per kvailumą nepatektų į sriubą. O šiaip jau geras išauklėtas žąsinas ūkyje visada pravers, ne veltui juk yra legenda apie tai, kad žąsys išgelbėjo Romą!

Related Articles

You cannot copy content of this page