Tėvas padovanojo dovaną, sukėlusią didelę neapykantą

Vienas jaunuolis, bebaigiąs koledžą, buvo įsitikinęs, kad baigimo proga tėvas jam padovanos automobilį. Ir todėl jaunuolis daugelį mėnesių žavėjosi gražiu sportiniu automobiliu pardavimo centre ir nuolat atkreipdavo tėvo dėmesį į šį nuostabų eksponatą.

Ir štai atėjo toji diena! Ryte, prieš iškilmingą diplomų teikimo ceremoniją, tėvas pakvietė jaunuolį pasivaikščioti ir kai ką aptarti. Tikėdamasis gauti brangią dovaną, jaunuolis džiaugsmingai sutiko. Tėvas ir sūnus lėtai ėjo ūksminga alėja ir maloniai šnekučiavosi apie nieką.

Vaikinas jau vos nesprogo nuo perpildžiusių jį emocijų. „Na, nagi, nagi, greičiau, sakyk gi apie mano dovaną. Apie mano nuostabų automobilį. Kiek gi galima tempti!“, mintimis sakė jis tėvui.

Pagaliau tėvas ėmė kalbėti apie tai, kaip jis didžiuojasi savo sūnumi, kaip jam pasisekė, turint tokį protingą ir tikslo siekiantį vaiką, apie tai, kokia puiki ateitis jo laukia, ir profesinė, ir asmeninė, ir kaip stipriai jis myli savo sūnų. Taip jie priėjo manus ir savo jaudinančios kalbos pabaigoje tėvas įteikė jaunuoliui gražiai supakuotą dovanų dėžutę.

Drebančiomis iš nekantrumo rankomis vaikinas perplėšė popierių ir atidarė dėžutę. Nevalingai jam iš krūtinės išsprūdo nusivylimo kartėlis. Jis pamatė puikiai išleistą, odiniais viršeliais, Bibliją.

„Turėdami tiek pingų jūs man dovanojate Bibliją?“, piktai paklausė jis tėvo ir, švystelėjęs knygą ant stalo, išbėgo iš namų.

Ilgus sekančius metus sūnus nesusisiekė su tėvu. Nesidomėjo, kaip jis gyvena be sūnaus rūpesčio ir meilės.

Vaikinas tapo sėkmingu verslininku, turėjo puikią šeimą ir didelį, puikų namą kitame mieste. Bet vieną kartą jis susimąstė apie tą savo sėkmingą gyvenimąir suprato, kad jis kažką daro neteisingai. Negalima buvo taip pasielgti su tėvu. Būtinai reikia jį aplankyti ir pasikalbėti.

Kai sūnus atvyko į tą seną namą iš kurio kažkada su tokiu pykčiu išbėgo, ir daugiau nebegrįžo, staiga atsiradęs liūdesys ir apgailestavimas pripildė jo širdį. Ant stalo gulėjo tėvo raštelis, kuriame jis rašė, kd išvyksta gyventi į kitą šalį, o namą palieka sūnui. Perrinkdamas daiktus, jaunuolis atrado tą pačią Bibliją. Jį apgaubė prisiminimai.

Jis pradėjo atsargiai vartyti knygą, galvodamas apie tėvą, ir apie tai, kaip blogai jis tada pasielgė. Atvertęs paskutinį puslapį, jis staiga pamatė prie puslapio priklijuotus to paties automobilio raktus ir dokumentus. To paties automobilio! Ir šalia esantis čekis liudijo, kad už automobilį buvo pinai atsiskaityta tada, dar prieš 20 metų!

Moralė: kaip dažnai mes nematome Dievo palaiminimų, kai jie supakuoti ne taip, kaip mes tikėjomės!

Tau taip pat gali patikti Daugiau iš autoriaus