Trumpai apie aterosklerozę

Aterosklerozė – tai daugybė kraujagyslėse vykstančių patologinių procesų, dėl kurių ilgainiui jos kinta, siaurėja ir standėja. Ši liga prasideda riebalų kaupimusi ant kraujagyslių sienelių. Tie riebalai kaupiasi vadinamųjų aterosklerozinių plokštelių pavidalu. Šiose plokštelėse yra ne vien riebalų, bet ir cholesterolio, ląstelių apykaitos produktų, proteinų, randinių audinių. Jos ilgainiui labai susiaurina kraujagyslės spindį ir sutrikdo kraujo cirkuliaciją joje. Dėl to kraujagyslė gali net užsikimšti ir sukelti insultą arba infarktą. Tačiau insulto ir infarkto vystymasis l ne vien kraujagyslės užsikimšimas – tai gerokai sudėtingesnis procesas.

Aterosklerozinis procesas yra susijęs su uždegiminiu procesu, t.y. organizmo reakcija į kraujagyslių pažeidimus, atsiradusius kraujyje kaupiantis vadinamiesiems lipoproteinams. Lipoproteinai skatina uždegiminio proceso vystymąsi ir progresavimą.
Kitas patologinis procesas, vykstantis kraujagyslėse, galintis sukelti uždegimą, yra kalcinozė, arba kalcio kaupimasis ant kraujagyslių sienelių. Kiekviena kūno ląstelė, turinti DNR, gali suaktyvinti tam tikrus genus ir virsti kitokios rūšies ląstele. Jeigu pažeistose kraujagyslių sienelėse yra kalcio, vadinasi, vyksta uždegimas, dėl kurio ilgainiui kraujagyslių sienelės gali pasidaryti kietos, kaip švininės. Šis procesas nebūtinai lemia blogas pasekmes – jis tarsi ir saugo kraujagysles. Bet nuo sukietėjusio paviršiaus lengviau atplyšta minkštosios trombinės sankaupos, dar nespėjusios suakmenėti. Jos gali sukelti infarktą.

Dar vienas patologinis procesas – kraujo krešuliai, besiformuojantys kraujagyslėse. Kraujas nuolatos tai tirštėja, tai skystėja. Tai visiškai normalūs procesai. Tačiau tik tol, kol yra jų pusiausvyra. Jeigu sukrešėjęs kraujas nebesuskystėja, gali išsivystyti trombozė, t.y. arterija gali užsikimšti kraujo krešuliu. Kraujo krešėjimas gali padidėti dėl daugelio priežasčių. Jas gali nustatyti ir pašalinti tik gydytojas. Siekiant išvengti trombozės dažniausiai skiriami kraują skystinantys vaistai.
Arterijoms labai svarbus jų pačių vazoreaktyvumas. Šiuo nauju terminu pavadinti kraujagyslių spazmai. Kiekvieną arteriją supa raumenys, kurie padeda jai susitraukinėti. Jie sutvirtina kraujagyslių sieneles, tuo pačiu pagerindami kraujotaką. Bet dėl pernelyg didelio vazoreaktyvumo galimos problemos sergant išemine širdies liga. Pažeistų kraujagyslių spazmai gali sutrikdyti kraujotaką ir sukelti infarktą. Netikėti ir nepageidaujami kraujagyslių spazmai gali išsivystyti privalgius riebaus maisto, surūkius cigaretę, sumažėjus kraujyje didelio tankumo lipoproteinų kiekiui ir t.t. O apsaugoti nuo spazmų gali vartojami žuvų taukai, sojos produktai, fiziniai pratimai.
Visi minėti veiksniai ir procesai kartu sąlygoja kraujagyslių būklę, nuo kurios priklauso aterosklerozės klinikinė eiga ir gydymas.

Tau taip pat gali patikti Daugiau iš autoriaus