Veganiškos mitybos nauda sveikatai

Nors būti veganu gali tikrai ne kiekvienas, tai turi nepaneigiamą naudą sveikatai. Cosmopolitan.com dalinasi mokslu pagrįstais įrodymais, kaip augalinės kilmės maistas gali pagerinti sveikatą, kuriuos, remdamasi įvairiais tyrimais, surinko tinklaraštininkė Jena Miller.

Veganizmas pagerina fizinį pasirengimą

Dauguma atletų tapo veganais, kad pagerintų savo fizinį pasirengimą, kadangi augalinės kilmės maistas suteikia daugiau energijos, mažina raumenų skausmą ir gerina sveikatą. Taip besimaitinantys sportininkai greičiau atsigauna po treniruotės ir gali daugiau pasiekti, pagerindami savo fizinį pasirengimą.

Veganų mityba skatina svorio kritimą

Jei tapsite veganu ar vegetaru, svoris ims kristi savaime, kadangi augalinės kilmės maistas turi mažai riebalų, be to, vegetarai valgo daugiau poli-nesočiųjų riebalų nei besimaitinantys įprastai. Tai rodo ir ne vienas mokslinis tyrimas. Vieno iš jų metu buvo lyginamas kūno masės indekso mažėjimas tarp veganų ir tų, kurie maitinasi ne tik augalinės kilmės maistu. Didesnis kūno masės indekso sumažėjimas, kaip parodė šis tyrimas, buvo stebimas tarp veganų.

Veganai rečiau skundžiasi migrena

Neretai migreną paskatina tai, ką žmogus valgo. Daugumai nuo migrenos kenčiančių žmonių rekomenduojama vengti šokolado, sūrio ir alkoholio. Tuo tarpu naujausias tyrimas rodo, kad mažai riebalų turintis augalinis maistas gali būti naudingas, norint išvengti varginančių galvos skausmų.

Tyrimo metu 42 atsitiktinai atrinkti migreną patiriantys žmonės valgė arba veganišką maistą, arba gavo placebo papildus 26 savaites. Veganiškos mitybos grupei priskirti tiriamieji teigė daug rečiau patiriantys migreninį skausmą, be to, sumažėjo jų svoris ir cholesterolio kiekis.

Veganai laimingesni ir patiria mažiau streso

2015 m. buvo atliktas tyrimas, kurio metu tyrėjai ieškojo ryšio tarp nuotaikos, mitybos ir gyvenimo būdo. Paaiškėjo, kad veganiška dieta susijusi su mažesniu nerimo lygiu. Kitas tyrimas, kurio metu tiriamieji buvo suskirstyti į tris grupes pagal mitybą, parodė, kad veganiška mityba pagerina nuotaiką ir sumažina stresą.

Veganiška mityba atkuria hormonų pusiausvyrą

Hormonai kontroliuoja daugumą organizmo funkcijų, įskaitant alkį, reprodukciją, emocijas ir nuotaiką. Didelis hormono estrogeno kiekis net gi padidina krūties vėžio riziką, o gyvūnų riebalai, manoma, didina estrogeno kiekį.

Tuo tarpu veganiška mityba, kaip rodo Niujorko universiteto atliktas tyrimas, turi „daugiau tam tikro tipo molekulės, vadinamos lytinius hormonus jungiančiu globulinu, kuris užtikrina, kad šie hormonai kraujyje išliktų neaktyvūs iki kol jų prireiks“. Tad veganiška dieta gali padėti palaikyti hormonų pusiausvyrą.

Veganiška mityba naudinga odai

Papua Naujosios Gvinėjos Kitavano salos gyventojų populiacijos tyrimas parodė, kad nė vienas iš jų neturi aknės, o tai lemia jų mityba, kurią sudaro neperdirbtas ir mažai riebalų turintis augalinis maistas.

Tuo tarpu pieno produktai gali paskatinti aknę, kaip ir maistas su aukštu glikemijos indeksu.

Veganai rečiau skundžiasi nemaloniu kūno kvapu

Kūno kvapą lemia tai, kas išsiskiria kartu su prakaitu, ypač pažastų srityje. Prakaito liaukos yra sukurtos tam, kad iš kūno būtų pašalinti toksinai, kurie ir sukelia nemalonų kūno kvapą. Taigi, ką valgote, taip ir „kvepiate“.

Jei norite išvengti nemalonaus prakaito kvapo, rečiau valgykite raudoną mėsą, kvietinius miltus, hidrintą aliejų ir pridėtinį cukrų.

Veganų kūno masės indeksas – mažesnis

Sveikas kūno masės indeksas sumažina širdies ligų, insulto, kaulų ir sąnarių problemų bei tam tikrų vėžinių susirgimų riziką. Remiantis įvairiais tyrimais, veganų kūno masės indeksas yra mažesnis nei tų, kurie maitinasi kitaip.

 

Alfa.lt

Tau taip pat gali patikti Daugiau iš autoriaus