Visi kantriai laukė, kada pasibaigs lietus. Bet šios mergaitės sprendimas buvo nuostabus!

Į prekybos centrą ji atėjo su mama. Ji atrodė kokių šešerių metų – graži mergaitė, rusvi plaukai ir strazdanotas angelo veidas. Lauke lijo lietus. Jis buvo toks stiprus, kad vanduo nespėdavo subėgti į kanalizaciją. Mes stovėjome po stogeliu ir laukėme, kada nustos lyti. Vieni kantriai, o kiti, kuriems gamta sugriovė visus planus, – buvo sudirgę.

Visada man patiko žiūrėti į kritulius. Aš manau, kad vanduo nuplauna visą nešvarumą ir dulkes iš mūsų pasaulio. Staiga išgirstu mergaitės balsą. Jis toks saldus, kad visi stovintieji, kaip užhipnotizuoti, atsisuko į jį.

– Mama, eikime per lietų! – pasakė ji.

– Ką? – paklausė mama.

Eikime per lietų, – pakartojo ji.

– Ne, brangioji, mes dar truputį palauksime, juk lietus liausis lyti.

Mergaitė minutėlę pagalvojo, o po to pasakė:

– Ne, mama. Mes nelauksime. Tu šiandien ryte visai ne taip kalbėjai.

Ji ištiesė mamai ranką.

– O ką aš sakiau ryte? Ar sakiau, kad eisime per lietų ir nesušlapsime?

– Ar tu neprisimeni? – nustebo mergaitė. – Kada tu kalbėjai su tėčiu apie jo vėžį, tu pasakei: „Jei Dievas duoda mums jėgų pereiti per visus išbandymus, tai mes galime pereiti ir nugalėti viską!“

Įsiviešpatavo mirtina tyla. Galiu net prisiekti, kad nebuvo girdėti nei vieno garselio, išskyrus lietaus. Visi stovėjo ir tylėjo. Niekas net pajudėjo. Motina tylėjo ir galvojo ką pasakyti dukrelei. Kai kurie, galbūt, pradėtų barti mergaitę už tokią kvailystę. Kai kurie, galbūt, nepaisytų jos žodžių. Bet šis momentas buvo labai svarbus, beveik lemtingas, šio mažo vaiko gyvenime.

– Brangioji, tu esi tikrai teisi. Eikime per lietų. Jei Dievas siunčia mums tiek vandens, galbūt, mums tikrai reikia išsimaudyti, – pasakė mama.

Ir jos nubėgo namo. Mes stovėjome ir šypsojomės, žiūrėdami į tai, kaip jos šokinėja per balas. Kai kurie iš mūsų taip pat išbėgo į lietų šokinėti per balas. Žinoma, kad taip padariau ir aš. Aš bėgau. Aš sušlapau. Man taip pat reikėjo išsimaudyti.

Kiekvieno gyvenime yra tragedijų ir netekčių. Bet net pačiu liūdniausiu metu, jei jūs nuspręsite nors trumpam tapti laimingu, tai galėsite į viską pažiūrėti kitaip. Užsidėkite savo mėgstamą juokingą skrybėlaitę, vakarienei valgykite ledus ir šokite po lietumi. Kurkite nuostabiausius prisiminimus, todėl, kad tai vienintelis dalykas, kurio iš mūsų niekas neatims.

Tau taip pat gali patikti Daugiau iš autoriaus