Yra tokių moterų, kurios jau nebebijo nepatikti

Yra tokių moterų, kurios jau nebebijo. Kurioms jau per vėlu bijoti.  Bijoti nepatikti. Neatitikti. Nežinoti. Nespėti. Nemokėti kepti napoleono. Ruošti plovo. Taisyklingai “piešti strėlytes”.

Jos nebijo perklausti.  Atrodyti prastai. Jos turi ką apsirengti vasarą. Ir rudenį. Ir tai ne problema. Jų gyvenime vis mažiau tarpų. Jau nebebaisu ne tiesiąja. Galima ir kreivai. Žino, kad grožis – tai viduje. Jos nebijo paskęsti. Kadangi jau seniai gyvena gelmėje. Nesigėdija verkti. Iš skausmo ir džiaugsmo. Juoktis dėl to irgi moka.

Joms jau vėlu bijoti žilų plaukų. Raukšlių. Jos jau ne pirmos. O dabar jos visos dėl šypsenos. Joms jau per vėlu bijoti, ką pagalvos. Kolegos. Anyta. Žmonės.

Joms jau seniai dzin, ar tai nuplauta. Ar išvalyta. Su gliutenu ar be. Jos valgo tai, ką nori. Joms jau nebaisu tai daryti naktį. Ir visiškai negėda. Jos žino, kad rūkyti ir gerti nežalinga. Žalinga nekvėpuoti. Nenorėti.

Joms vienodai. Jis atėjo 18:30 ar 21:00. Jeigu jis myli. Ir skuba. Svarbiausia – jis yra. Jos jau nebijo būti vienos. Moka nematyti to, kuris nepastebi. Praeiti tą, kuris atstumia.

Jos turi ką pasakyti. Turi ką nutylėti.

Dėl ko melstis. Pas jas viskas eina iš sielos. Jos – kažkieno sielos džiaugsmas. Joms nebaisu pasirodyti kvailoms. Storoms. Plonoms. Jos jau seniai nustojo rodytis. Jos tiesiog YRA.

Daro tai, ką mėgsta. Myli tą, kuris myli. Miega su tuo, su kuriuo neužmigsi. Net jeigu labai norisi.

Kalba tiesiai. Nevynioja aplink pirštą. Garbanų. Savęs. Netiesina plaukų. Bet vaikšto tiesia nugara. Į kvailius žiūri pro pirštus. Įsiklauso į tylą.

Kartusis šokoladas joms saldus. Jos moka vertinti laiką. Rytą. Vakarą. Dieną. Naktį. Jos nepriverčia savo dukterų. Ir sūnų. Jos užsiėmusios. Savo reikalais. Jos moka būti su savimi. Būti savimi.

Jos jau nekaltina tėvo. Myli mamą. Jos nebijo mirti. Todėl kad gyvena.

Yra moterų, kurioms jau per vėlu bijoti.

šaltinis zhenray.ru

Tau taip pat gali patikti Daugiau iš autoriaus