Žvalgybos naujienos: pavojingi laikai Britanijoje ir NATO dėmesys kontržvalgybai

Skaitytojų dėmesiui – svarbiausių savaitės žvalgybos naujienų apžvalga.

Apkaltino Kremlių dėl Rusijai neparankaus dokumento

JAV prezidentas Donaldas Trumpas šią savaitę tviteryje užsiminė, kad jo ryšius Rusijoje nagrinėjusį skandalingą dokumentą – vadinamąją Steele’o dosjė – esą galėjo finansuoti JAV Demokratų partija, šalies Federalinis tyrimų biuras (FTB) arba… pats Kremlius.

„Bendrovės, prisidėjusios prie diskredituotos ir melagingos dosjė, darbuotojai griebėsi 5-osios (pataisos – Alfa.lt). Kas už tai sumokėjo, Rusija, FTB ar demokratai (o gal jie visi)?“, – klausė D. Trumpas socialiniame tinkle, tapusiame jo pagrindine komunikacijos platforma.

„Bloomberg“ pranešė, kad trečiadienį JAV Atstovų rūmų žvalgybos komitete lankęsi bendrovės „Fusion GPS“ darbuotojai atsisakė atsakyti į klausimus, motyvuodami tuo, kad nenori liudyti prieš save. Tokiais atvejais asmenis saugo 5-oji JAV Konstitucijos pataisa.

Dar vasario mėnesį „The Washington Post“ skelbė, kad FTB susitarė su leidinio „BuzzFeed“ paviešinto dokumento autoriumi, buvusiu Didžiosios Britanijos žvalgybos pareigūnu Christopheriu Steele’u, kad šis tęs darbą. Tačiau dosjė autorius esą nesulaukė žadėtų pinigų, JAV prezidentu tapus D. Trumpui.

Tiek D. Trumpas, tiek ir jo pirmtakas Barackas Obama buvo supažindinti su Ch. Steele’o dosjė turiniu. Buvęs britų agentas dokumente surinko visą prieinamą informaciją galimus D. Trumpo ir Rusijos pareigūnų ryšius, įskaitant gandus bei nepatikrintas prielaidas apie kompromituojančią medžiagą, kurią Rusijos žvalgyba esą galėjo panaudoti, verbuodama D. Trumpą.

Ch. Steele’o dosjė nepalankioje šviesoje pateikė ne tik prezidentą D. Trumpą, bet ir Kremlių. Viena pagrindinių buvusio britų žvalgo tezių – kad Rusija vykdė aktyvią poveikio kampaniją JAV prezidento rinkimų kampanijos metu – per šiuos metus įsitvirtino kaip amerikiečių žvalgybos bendruomenės konsensusas. Todėl sunku patikėti, kad pati Rusija kaip nors būtų galėjusi prisidėti prie dokumento atsiradimo.

D. Trumpo kritikai nurodo, kad prezidentas yra linkęs griebtis dėmesį nukreipiančių manevrų kaskart, kai susiduria su jam neparankiu žiniasklaidos dėmesiu. Pastarosiomis dienomis Baltųjų rūmų šeimininkas pateko į paties susikurto skandalo sūkurį, kai, laiku nesureagavęs į pranešimus apie Nigeryje žuvusius JAV specialiųjų pajėgų karius, bandė kaltinti pirmtakus prezidento poste, o tada, kaip teigiama, nejautriai kalbėjo su žuvusiųjų artimaisiais. Iki šiol D. Trumpas visada stengėsi pelnyti ir išlaikyti JAV kariškių palankumą, todėl lygioje vietoje ištikusi viešųjų ryšių krizė jam gali nemažai kainuoti.

Kita tema – tai, kad JAV Federalinis tyrimų biuras (FTB), pasak „The Wall Street Journal“, pradėjo aiškintis minėtų keturių JAV specialiųjų pajėgų karių žūties Nigeryje aplinkybes. JAV Gynybos departamentas prieš tai sulaukė įtakingų politikų, įskaitant respublikonų senatoriaus Johno McCaino, priekaištų dėl nepakankamai išsamių atsakymų į klausimus, kaip tai galėjo nutikti.

Pavojingiausi laikai Britanijoje

Didžiosios Britanijos saugumo tarnybos MI5 vadovas Andrew Parkeris perspėjo, kad šalis išgyvena itin pavojingus laikus dėl asmenų, siekiančių rengti teroro atakas. Vien šiais metais šalyje buvo surengti keturi išpuoliai, kurių metu žuvo 36 asmenys.

A. Parkeris tikina, kad padėtis šalyje yra pavojingiausia nuo 2005-ųjų, kai išpuoliui Londone buvo panaudoti sprogmenys.

„Grėsmė yra didžiausia per 34 mano karjeros žvalgyboje metus“, – sakė MI5 vadovas, pridūręs, kad pavojus yra itin įvairialypis ir sunkiai nuspėjamas.

„Išpuoliai organizuojami šalies viduje, iš užsienio valstybių ir internetu. Kartais atakų planai yra kruopščiai tobulinami, ilgai planuojami, kartais jos – visiškai neapgalvotos, vykdomos spontaniškai“, – atvejus vardijo A. Parkeris, pridūręs, kad britų tarnyboms per ketverius metus pavyko užkirsti kelią 20 išpuolių, o vien šių metų pirmą pusmetį įvykdyti 379 su terorizmu susiję areštai.

„Atakos kartais įvyks, nes čia turime laisvą visuomenę, liberalią visuomenę, kurioje mes nesekame visų visą laiką, – sakė britų saugumo vadovas. – Mes juk ir nenorėtume gyventi tokioje šalyje.“

Žiniasklaida pastebi, jog MI5 vadovas retai rengia viešus pranešimus. Paskutinysis vyko 2015 metais. Todėl antradienį Londone išsakytas pareigūno perspėjimas skamba kaip reta rimtai.

Nežinia dėl IS vadeivos

JAV karinės žvalgybos pareigūnai vis dar negali atsakyti į esminį klausimą, kur dingo teroro organizacijos „Islamo valstybė“ (IS) lyderis Abu Bakras al Baghdadi, šią savaitę paskelbė amerikiečių transliuotojas CNN.

Šią savaitę JAV remiamoms Sirijos demokratinėms pajėgoms (SDF) oficialiai užbaigus buvusios IS „sostinės“ Rakos išvadavimo operaciją, liko visiškai neaiškus A. B. Baghdadi likimas.

Viešumoje jis nesirodo nuo 2014-ųjų vasaros, kai IS buvo savo galios viršūnėje ir, atrodė, kėlė grėsmę Irako sostinei Bagdadui. Vėliau tik 2016 metų lapkritį ir 2017-ųjų rugsėjį IS savo kanalais paskelbė garso įrašus, neva liudijančius, kad A. B. Baghdadi tebėra gyvas ir sveikas. Ar medžiagoje girdimas asmuo tikrai yra IS „kalifas“, nėra aišku.

Kodėl JAV kariškiai mano, kad A. B. Baghdadi tebėra gyvas? Visų pirma dėl to, kad įvairios amerikiečių žvalgybos atšakos neaptiko jokių didesnio sąmyšio ženklų džihadistų komunikacijoje. Žinomi organizacijos nariai, įskaitant priklausančius aukštesniajam vadovų ratui, paprasčiausiai nesielgė taip, kaip įprastai elgiamasi, netekus aukščiausiojo lyderio.

Amerikiečiai šį tą išmano apie priverstinę priešininko vadovų kaitą – iki A. B. Baghdadi tampant tuometinės „Irako islamo valstybės“ (ISI) vadovu 2010 metais, jiems pavyko per 5 metus nukauti tris daug kartų pavadinimą keitusios organizacijos lyderius: Abu Mussabą al Zarqawi, Abu Ayyubą al Masri ir Abu Omarą al Baghdadi.

Puikiai žinodamas, jog tapo gyvu taikiniu (už jo galvą paskirta 25 mln. dolerių premija), A. B. Baghdadi pasirinko gyventi ir veikti šešėliuose. Jei tikėtume JAV žiniasklaidos pranešimais, šiuo metu jis greičiausiai slapstosi kažkur toje Eufrato upės slėnio dalyje, kuri dar liko vieną po kito pralaimėjimus renkančiai IS.

NATO kontržvalgybos centras – Lenkijoje

Lenkijoje ketvirtadienį buvo atidarytas NATO kovos su šnipinėjimu centras, kuris, pasak naujienų agentūros BNS, turėtų išplėsti Aljanso žvalgybos duomenų rinkimo pajėgumus, tvyrant padidėjusiai įtampai tarp bloko ir Rusijos.

NATO Kontržvalgybos kompetencijų centro (Counter Intelligence Centre of Excellence, CI COE), centrinė būstinė įsikūrė pietiniame Krokuvos mieste. Jis rūpinsis Aljanso šalių žvalgybos agentūrų „pagrindinių normų, principų ir veiklos plėtojimu“, Lenkijos gynybos ministras Antonis Macierewiczius sakė per komplekso atidarymo ceremoniją.

Mūsų laikais šnipinėjimas „apima visas gyvenimo sritis“, yra nutaikytas į karinę ir kritiškai svarbią civilinę infrastruktūrą, naudojant tiek kibernetines priemones, tiek tradicinius žvalgybos metodus, Lenkijos naujienų agentūra PAP citavo A. Macierewiczių.

Kaip nurodė Lietuvos krašto apsaugos ministerija, atidarymo ceremonijoje dalyvavo ir KAM 2-ojo operatyvinių tarnybų departamento direktorius pulkininkas Remigijus Baltrėnas. 2016 metų spalį akredituotame NATO centre jau kiek ilgiau nei metus dirba ir Lietuvos deleguotas ekspertas.

Naujasis kompetencijos centras vykdo su kontržvalgyba susijusius standartizuotus mokymus, rengia Aljanso kontržvalgybos doktrinas ir koncepcijas arba, esant poreikiui, inicijuoja jų peržiūrą.

Centre dirbantys ekspertai taip pat identifikuoja išmoktas pamokas kontržvalgybos srityje, rengia išvadų apibendrinimą. Ši institucija siekia NATO šalių suderinamumo ir sąveikos kontržvalgybos srityje, ypač bloko vykdomų operacijų metu. Jau šiuo metu centras aktyviai prisideda rengiant doktrinas ir standartizacijos dokumentus, susijusius su NATO vykdoma kontržvalgybos veikla.

Centro steigėjos – Lenkija ir Slovakija. Jo veikloje taip pat dalyvauja Čekija, Italija, Kroatija, Lietuva, Rumunija, Slovėnija, Vengrija ir Vokietija. Pagal narių skaičių tai vienas iš didžiausių NATO kompetencijos centrų.

Kanados žvalgai paviešino kenkėjiškų programų analizės įrankį

Kanados Komunikacijos saugumo įstaiga (CSE), laikoma uždariausia iš visų šalies slaptųjų tarnybų, žengė kiek netikėtą žingsnį, paskelbusi savo turimo kenkėjiškų kompiuterinių programų analizės įrankio „Assemblyline“ kodą.

„Assemblyline“ ne vien leidžia skanuoti kompiuterines sistemas, ieškant jau žinomų kenkėjiškų programų, bet ir gali įvertinti tikimybę, kad tam tikras dokumentas gali būti užkrėstas iki šiol neregėta kenkėjiška programa.

Kaip interviu CBC nurodė CSE informacinių technologijų saugumo padalinio vadovas Scottas Jonesas, elektroninės žvalgybos agentūra nori ne vien atsikratyti nusistovėjusio įvaizdžio, bet ir siekia svariau prisidėti prie šalies kibernetinės gynybos. Tai esą efektyviausia padaryti, didinant eilinių piliečių įsitraukimą ir bendrai gerinant visos kibernetinės erdvės apsaugą.

CSE teigia įvertinusi tikimybę, kad jos įrankis gali aptikti jos pačios – ar sąjungininkų kitose šalyse – paskleistas šnipinėjimo programas.

„Kad ir ką ji aptiktų, ar tai būtų kibernetiniai nusikaltėliai ar valstybės, ar bet kas kitas, tuo užsiimantis – ką gi, tai būtų gerai, nes padėtų pagerinti bendruomenės gynybinius pajėgumus“, – sakė S. Jonesas.

Vokietijoje pateikti kaltinimai šveicarų šnipui

Vokietijos teisėsauga pateikė kaltinimus 54-erių Šveicarijos piliečiui – buvusiam policijos darbuotojui – dėl špionažo, skelbia „Die Zeit“.

Danielis M. buvo sulaikytas dar šių metų balandžio 28 dieną ir netrukus nusipelnė pravardės „Agentas 000“. Vyriškis kaltinamas, kad nuo 2011 metų liepos iki 2015 metų vasario kaip Šveicarijos žvalgybos tarnybos (NDB) pasiųstas agentas šnipinėjo Vokietijos Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės mokesčių tarnybą.

Be kita ko, šnipui esą pavykę surinkti informacijos apie tris šveicarų žvalgybą dominusius vokiečių mokesčių surinkėjus, kuriems vėliau Šveicarijoje buvo pateikti kaltinimai dėl bandymo išsiaiškinti konfidencialius bankų klientų duomenis – kas toje šalyje taip pat laikoma šnipinėjimu. Už tai Danielis M. gavęs 13 tūkst. eurų atlygį, tačiau didžiąją jo dalį persiuntęs jam padėjusiam vienos Heseno privačios saugumo bendrovės direktoriui.

Pasak kaltintojų, gerokai daugiau, net 90 tūkst. eurų, šveicarų šnipas užsidirbęs, kai sugebėjo užverbuoti Šiaurės Reino-Vestfalijos finansų valdybos darbuotoją. Jo tapatybė, pasak vokiečių pareigūnų, iki šiol nėra nustatyta. Danielis M. neigia ką nors verbavęs.

Prokurorai įtariamajam siūlo viską prisipažinti – tada jam grėstų tik lygtinė dviejų metų įkalinimo bausmė.

www.alfa.lt

Tau taip pat gali patikti Daugiau iš autoriaus