Radau brangų pakabutį ir nusprendžiau jį grąžinti. Tačiau negalėjau nė įsivaizduoti, kaip man atsilygins jo šeimininkė

Visada prašiau dievo džipo. Juokais, žinoma. Bet vis tiek. Su žmona nusprendėme praleisti atostogas prie jūros.

Anksti ryte nuėjau nardyti su akvalangu. Vienas. Žmona dar miegojo. Naktį iš kažkur atsirado didelis noras šokti į vandenį nuo akmens, esančio už kokių 200 metrų nuo mūsų vietos pliaže.

Nuo akmens reguliariai šokinėdavo ir vaikai, ir suaugę. Ant „tramplino“ lipau basas. Jau beveik užlipau, kai kažkas įbrėžė koją. Pasilenkiau pažiūrėti, o ten pakabutis.

Auksinis. Su rubinais ir deimantais. Planas nerti akimirksniu išgaravo iš galvos. Užtai galvoje kilo kitas – greitai grįžti į kambarį ir paslėpti nuo pašalinių akių. O grįžus namo spręsti, ką su juo daryti.

Bet kol ėjau, galvojau. Apie tai, kad kažkas už pakabutį sumokėjo didelę sumą… Galbūt šeimininkė visą gyvenimą apie jį svajojo (kaip aš apie džipą) ir pametė.

O gal tai močiutės ar mamos palikimas… Spėjimų buvo labai daug. Grįžau į kambarį su pakabučiu, žmona jau pabudo. Išgirdusi mano pasakojimą, iškart ištarė verdiktą:

– Pakabutį reikia grąžinti.

Nunešėme pakabutį į viešbučio registratūrą. Ten administratorius paslėpė pakabutį seife ir pakabino skelbimą: „Rastas pakabutis. Pametusįjį prašome kreiptis į administratorių“. Trumpai ir aiškiai. Be niuansų. Kitą rytą į mūsų duris pasibeldė.

– Atleiskite, kad sutrukdžiau. Jūs radote pakabutį? – paklausė pagyvenusi solidi moteris.

– Taip. Prašau, užeikite,- atsakė žmona, atidariusi duris.

– Atėjau atsidėkoti. Šis pakabutis, be to, kad pats yra vertybė, perduodamas vyriausiai dukrai jau kelias kartas.

Paskui aš perduosiu jį dukrai. Todėl mūsų giminei ir man jis žymiai brangesnis už tuos pinigus, kuriuos galima už jį gauti. Noriu atsidėkoti jums dovana. Prašau jūsų, neatsisakykite.

Automobilis prie įėjimo. Ji ištiesė raktelius ir išėjo. Mes su žmona netekome žado dvidešimčiai minučių.

Atsipeikėję nuo tokio netikėtumo, išėjome iš viešbučio. Paspaudus mygtuką ant pultelio, atsiliepė naujas visureigis. Kodėl aš panorau nerti? Kodėl ėjau prie akmens? Kaip aptikau pakabutį? Galų gale, kaip už padėką gavau svajonių mašiną?! Nėra tokių sutapimų! Nebūna!