Grybai, kuriuos galima valgyti termiškai neapdorotus. TOP 5

Grybai pagrinde sudaryti iš vandens. Visi matėme, kaip staigiai mažėja jų apimtis verdant ar kepant.

Ką jau bekalbėti apie džiovinimą! Visgi jautiena ar kiauliena – tai iki 65 % vandens, jau nekalbant apie įvairius vaisius ir daržoves, pakanka prisiminti agurkus.

Tai va, grybai, kuriuos mes įpratę rinkti miške, sudaryti iš vandens (iki 80-90%) ir sausosios medžiagos, kuri savo ruožtu susideda iš organinių junginių- baltymų, riebalų, angliavandenių. Daugiausia baltymų – baravykuose, riebalų – paalksniuose, angliavandenių – kelmučiuose.

Na o dabar pereisime prie grybų, kuriuos išties galima vartoti maistui žalius, nesibijant apsinuodijimo ar bent jau viduriavimo.

Pievagrybiai. Be to, tie, kurie parduodami parduotuvėse. Juos augina dirbtinėmis sąlygomis, todėl nesuklysime juos atpažindami! Šie grybai paperka savo masyvumu ir prieinamumu bet kokiu metų laiku.

Pievagrybiai naudojami neapdoroti ne tik salotų bei padažų receptuose, bet ir šalia pjaustytų daržovių, gaminant sumuštinius ir puošiant patiekalus. Žali pievagrybiai geriausiai dera su citrinų sultimis. Šių grybų nauda neabejotina: juose nėra riebalų ir cukraus, todėl juos gali valgyti net sergantys diabetu ir prisižiūrintys figūrą. Be to, pievagrybiai teigiamai veikia odos būklę.

Paprasčiausias receptas su žaliais pievagrybiais – sumuštinis. Dėk gabalėlį grybo ant pomidoro griežinėlio , papuošk svogūno žiedeliu ir užlašink truputį citrinos sulčių, sojos padažo bei alyvuogių aliejaus.

Rudmėsės. Bet kokios. Tai unikalūs ir labai skanūs grybai, kurie vartojami be jokio terminio apdorojimo ar mirkymo.

Pakanka nuvalyti rudmėsę servetėle tiesiog miške, truputį pasūdyti, sulaukti sulčių išsiskyrimo ir… Ir puikiausias užkandis paruoštas!

Kitas būdas. Maždaug 1 kg šių grybų truputį apiplauname (arba nuvalome nešvarumus), stambiai supjaustome, pabarstome druska (1 valgomasis šaukštas 1 kg grybų), dedame į gilų indą, viršuje dedame nedidelį svarmenį. Po 2-3 valandų, kai rudmėsės gausiai išskirs sultis, turėsime prabangų užkandį.

O galima sukurti kai ką sudėtingesnio, pavyzdžiui, rudmėsių karpačo: šviežias nuplautas rudmėses supjaustyti plonomis plokštelėmis, pabarstyti druska, pipirais, apšlakstyti citrinos sultimis. Atsargiai permaišyti, palikti 30 minučių, kad išsiskirtų sultys.

Baravykai. Aš, žinoma, suprantu, kad sunku pranokti grybų sriubą iš šviežių ar džiovintų baravykų! Bet juk egzistuoja ir kiti patiekalai, kur šie grybai tinkami neapdoroti.

Manau, jums nebus labai sunku rasti šiuos receptus internete. Čia reikia žinoti, kad tokiems patiekalams naudojamos tik jaunų grybų kepurėlės.

Kreivabudės. Jų, kaip ir pievagrybių, patrauklumas tame, kad jos prieinamos ištisus metus. O tai didžiulis pliusas. Kreivabudės gerai virškinamos.

Maistui naudojamos tik kepurėlės, kadangi kreivabudžių kojelės kietos. Tiesa, šių grybų aromatas silpnokas.

Voveraitė. Ji pakankamai naudinga. Kai kurių vitaminų joje daugiau, nei daugelyje kitų miško grybų. Voveraitės pažįstamos daugeliui – jos neturi išreikštos kepuraitės, joms būdinga geltona ar geltonai oranžinė spalva ir saldžiarūgštis kvapas. Voveraičių sudėtyje yra medžiagos, atbaidančios kirminus ir vabzdžius, už tai jas vertina grybautojai.

Tačiau verta žinoti, kad voveraites būtina kruopščiai perplauti iškart po rinkimo, o ne palikti purvinas iki ryto. Vartoti jas galima tiek paruoštas, tiek šviežias, pabarsčius druska ar įdėjus į šviežių daržovių salotas.

Svarbiausia – nepamiršti elementarių saugumo taisyklių. Atminti nuodingus egzempliorius, o taip pat, kad grybus reikia rinkti švariose vietose.

Svarbiausia grybautojo taisyklė: abejoji – neimk!