Anūkai – meilės palikimas. Jausmas, kad jūs tapote močiute ar seneliu – tai turbūt maloniausios emocijos iš visų egzistuojančių…

Kai atsiranda pirmieji anūkai, jūs pradedate suprasti, kas yra tikra meilė. Tuo momentu formuojasi tokie gilūs saitai, kad jūs permąstote visą savo gyvenimo prasmę.

Tai nesugriaunamas ryšys tarp kartų, kuriam nėra lygių. Jausmas, kad jūs tapote močiute ar seneliu – tai turbūt maloniausios emocijos iš visų egzistuojančių.

Kai tik šeimoje atsiranda anūkai, santykiai tarp tėvų ir vaikų keičiasi: iš pradžių jums teikė sparnus motinystė ar tėvystė, tačiau su amžiumi, atsiradus sekančiai kartai, jūs tampate kažkuo daugiau, nei šiaip tėvais.

Tai naujas gyvenimiško ciklo etapas, kuris dovanoja naują patirtį, kai amžiaus skirtumų riba išsitrina, tvirtindama šeimos saitus.

Anūkų atsiradimas ir naujų saitų formavimas

Kiekvienas mūsų turi tam tikrą atsakomybę prieš visuomenę formuojant būsimas kartas. Iš pradžių mes auklėjame savus vaikus, paskui darome įtaką anūkams.

Visa tai atlieka tokį pat svarbų vaidmenį kaip ir ugdymas mokykloje arba informacinė erdvė aplink. Tačiau močiutės ir seneliai jau atliko pagrindinį savo vaidmenį. Jie išauklėjo savo vaikus.

Mūsų gyvenime nėra geresnės vietos svajonėms ir poilsiui, nei senelių glėbys. Tai prilygsta vitaminams. Vyresniojoje kartoje, nepaisant žilų plaukų, gyvena toks pat vaikas, kaip ir jūs anūkuose.

Močiučių ir senelių vaidmuo šiuolaikinėje visuomenėje Mūsų dienomis seneliai yra svarbios visuomenės figūros. Vidutinė gyvenimo trukmė pailgėjo, o daugelyje šeimų po vienu stogu gyvena bei dirba ir tėvai, ir motinos, ir vyresnioji karta. Vis dažniau rūpinimasis vaikais gula būtent ant močiučių ir senelių.

Dar svarbesnį vaidmenį seneliai atlieka šeimose, kur santuoka iširo arba tėvai liko be darbo.

Emocinis ir ekonominis palaikymas, kurį jie teikia savo vaikams, teigiamai atsiliepia anūkams.

Anūkų svarba senelių gyvenime

Anūkai daro didelę įtaką savo seneliams, padėdami jiems pasiekti naują prioritetų lygį ir pranašumo pojūtį. Vyresnioji karta pradeda suprasti, kad jų gyvenimas įgauna naują prasmę.

Tam tikro amžiaus slenksčio pasiekimas neturi būti lydimas sąlyginiu materialinių pasiekimų, kuriuos žmogus įgijo gyvenimo eigoje, suvedimu.

Senėjimo procesas numato sveiką suvokimą to, kad svarbiausia – saitai, kuriuos mes formuojame, mokėjimas juos vertinti, o taip pat nauja emocinė patirtis, kuri atsiranda tik kartą.

Svarbiausias palikimas – tai dėkingumas

Mokyti vaikus dėkingumo už viską, ką jie turi – tai svarbiausias ir geriausias palikimas, kurį močiutės ir seneliai gali palikti po savęs. Juokinga, bet žmonės įprato smerkti vyresniąją kartą dėl to, kad jie dovanoja anūkams pernelyg daug dovanų.

Seneliai išmintingi ir žino, kad geriausias palikimas, kurį jie galės perduoti naujajai kartai – tai malonios emocijos, lydimos dėkingumo šilumos.

Dėkingumo išraiška – puikus būdas išmokyti žmones vertinti tai, ką jie turi. Tai ypač svarbu vaikams, kad jie galėtų vertinti tam tikrus dalykus ir pagarbiai elgtis su pasauliu.

Dar vienas svarbus dėkingumo aspektas – mokėjimas vertinti tai, kas išties svarbu gyvenime. Jei jaunoji karta supras tai jau dabar, irgi taps tokiais pat išmintingais ir brandžiais, kaip jų seneliai bei močiutės.

Mano senelis išmintingas lyg senas vilkas. Jo raukšlės gali papasakoti tūkstančius istorijų, tačiau jo akys panašios į vaiko. Vaiko, kuris niekada nepasiduoda ir kuriam patinka būti geriausiu mano draugu.