Mergina ištekėjo žinodama, kad laimė bus labai neilga…

Neprarasti tikėjimo ir optimizmo, ir padaryti tai, apie ką seniai svajojote – argi tai ne laimė. Tegu ir labai trumpa.

Deja, vėžio nepasirinksi. Sėkmingas Džonatanas Tomas, turintis gerą darbą ir mylimą merginą, staiga buvo priblokštas tokios diagnozės. Viskas buvo sudėtinga, nes stadija ir vėžio forma jau negalėjo būti gydoma. Vadinasi, reikėjo tik laukti.

Jo mergina Sian, su kuria susipažino dar besimokydamas universitete, buvo ne mažiau šokiruota. Kažkada jie abu nusprendė niekur neskubėti ir atidėjo vestuves, juk priešakyje dar visas gyvenimas.

Bet pora nusprendė nenusiminti ir nusprendė paskutiniuosius vaikino mėnesius praleisti su maksimalia nauda. Džonatanas atsisakė hospitalizacijos ir pasirinko praleisti jam likusį laiką su mylimąja.

Išgirdęs diagnozę, jis nedelsė, ir pasipiršo Sian. Pradžioj pora buvo pasirinkusi kitą vestuvių dieną, bet Sian netikėtai nusprendė viską pagreitinti savaite laiko. Ir buvo teisi.

Džonatanas ir Sian tapo vyras ir žmona paskutinę vaikino gyvenimo dieną. Jis mirė ant mylimosios rankų. Bet netgi už tokį trumpą akimirsnį mergina dėkinga likimui.

Po vyro mirties Sian išėjo iš darbo ir nusprendė visą savo gyvenimą pašvęsti labdarai, įkurdama nuosavą fondą Džonatano atminimui.