Sutikau savo pirmąją meilę po 30 metų

Užėjau į parduotuvę nusipirkti kavos. Retai būnu tokiuose smulkiuose prekybos taškuose, renkuosi didelius prekybos centrus. Tačiau teko. Stora apsileidusi pardavėja krestelėjo kirpčius ir paklausė, ar man reikia maišelio.

Ir čia aš netekau žado – tai buvo Aušra Šumskaitė. Mergiotė, kurią buvau įsimylėjęs.

– Aušra? – nesuvaldžiau nuostabos aš.

– Leonai? Labas! Visada skaitau tavo žurnalus. Tu šaunuolis, visgi kai ko pasiekei gyvenime! Ir čia prisiminiau savo jaunystę. Paskutinį kartą matėmės prieš 13 metų. Aušra tada buvo muzikos akademijos studentė. Jos žalios akys vedė iš proto visus vaikinus, kaip ir trumpi odiniai sijonai.

Ilgi plaukai, plastikiniai auskarai ir ilgi nagai – štai kokia gražuolė ji buvo. Kaip man visi pavydėjo, kai ji susitikinėjo su manimi.

Kartą ji mane nusivedė į kavinę ir pasakė, kad yra alkana. Kišenėje teturėjau dvidešimtinę. Tai buvo mano biudžetas savaitei. Labai pergyvenau, kad man neužteks pinigų, juk Aušrą buvo sunku pavadinti kuklia mergina.

Ji užsisakė gėrimų, salotų, mėsos patiekalų. Paskui apgirtusi šoko, o visi vyrai godžiai žiūrėjo į ją.

Žinoma, pinigų man neužteko – Aušra pridėjo. Tą naktį išsipildė mano svajonė. Mama laiku išvažiavo į sodą. Liekna sekso legenda liko su manimi iki ryto. Viskas buvo puiku, tačiau po dviejų mėnesių ji pamojavo man ranka. Ji sutiko kažkokį perspektyvų tėtušį, kuris pažadėjo jai nufilmuoti klipą jos dainai „Mano laimė“.

Buvau prislėgtas, tačiau gyvenau toliau. Baigiau žurnalistikos studijas ir įkūriau savo verslą. Ir štai ji sėdi prieš mane. Ir aiškiai netapusi dainininke.

Pasak jos, ji visgi laiminga. Ištekėjo už paprasto vyruko ir susilaukė dukters. Jis ją dievina. Dainininkė nors ir neišėjo, užtai kas vakarą dukrai dainuoja lopšines. Čia ir yra jos laimė. O parduotuvėlėje dirba šiaip sau, ne dėl pinigų trūkumo. Ji net mano atleidimo paprašė, juk tik su metais suprato, kur jos laimės esmė.

Mes atsisveikinome. Ir tik Aušros kvapas liko tas pats. Tiesa, mano kraujas nuo jo jau nevirė.