Šuo įtikino šeimininkę paimti iš prieglaudos savo brolį „dvynį“

Daugybė šaltinių teigia, kad kiekvienas žmogus pasaulyje turi mažiausiai vieną, panašų kaip du vandens lašai, antrininką. Žinoma, būtų įdomu su juo pabendrauti, tačiau vargu ar įmanoma jį sutikti realiame gyvenime.

O štai istorija, kuri bus papasakota toliau, visiškai realiai ir todėl labai stebinanti. Bostono apylinkėse moteris, vardu Betani, kaip paprastai vaikštinėjo su savo kale Roug. Užsukusios į vietos fermerių turgų, jos patraukė į mugę, kurią rengė miesto benamių gyvūnų prieglauda.

Ten buvo pilna šunelių, trokštančių švelnumo. Kiekviename žvilgsnyje matėsi viltis, kad šįkart
jau tikrai bus surasti namai.

Koks buvo Betani nustebimas, kai didžiulėje gausybėje įvairiausių gyvūnų ji pamatė savo augintinės dvynį. Į ją žvelgė tiksli Roug kopija. Skirtumas buvo tik tame kad benamiukas buvo patinas.

Roug džiugiai suvizgino uodegą, visa povyza rodydama šeimininkei, kad ji tikrai niekur neis be savo antrininko. Iš pradžių Betani net šmėstelėjo mintis, kad tai gali būti tikras Roug dvynys, kadangi ją savo laiku irgi paėmė iš prieglaudos.

Betani sutuoktinis seniai įkalbinėjo ją laikyti dar vieną šunį. Tačiau moteris atsisakinėjo teigdama, kad jų namuose ir taip pakanka gyvūnų. Be šuns pora turi dar du katinus. Sutikusi Roug dvynį, moteris negalėjo atsispirti ir paskambino vyrui pranešti, kad parsiveš namo dar vieną augintinį.

Benamiukui buvo 8 mėnesiai. Betani ir Taisonas (jos vyras) pavadino šunį Bistu ir džiugiai
priėmė jį į savo šeimą. „Dvynių“ santykiai susiklostė neiškart ir ne visada buvo idealūs. Iš pradžių jie, kaip ir visi vaikai, pavydėjo šeimininkų dėmesio, kovojo dėl skanėstų bei žaisliukų.

Tačiau greitai augintiniai tapo tikrais draugais, nepaisant to, kad Bistas išaugo keliskart didesnis
už savo miniatiūrinę draugę.

Dabar ši porelė neišskiriama ir džiugina visus šeimos narius bei svečius. O ši nuostabi istorija nuolat aptarinėjama prie stalo.