Atmintinė ateičiai. Ko neverta daryti senatvėje

Nusprendžiau parašyti laišką sau į ateitį ne todėl, kad tokiu būdu noriu apgauti sklerozę ar užkirsti kelią senatvinei silpnaprotystei. Tam jis vargu ar padės. Bet galbūt apsaugos nuo tam tikrų klaidų.

Žinote, vaikystėje ir jaunystėje, klausant begalinių suaugusiųjų pamokslų, kaip pykstasi tėvai, kaip kvailai elgiasi senukai, aš galvodavau:

„Kai būsiu suaugusi, niekada taip nesielgsiu su savo vaikais! Neatrodysiu taip nevykusiai! Aš nė už ką nekartosiu tų klaidų!“ O paskui, po daugelio metų, su siaubu pagaudavau save kartais darančią lygiai taip pat: šaukiu ant vaiko, kalbu banalybes, kaupiu nuoskaudas, užsispyrusi reikalauju dėmesio ir dėkingumo… O jei būčiau laiku prisiminusi, kaip kadaise mane tai nervino!

Štai kodėl parengiau šį tuziną priminimų pačiai sau, remdamasi savo šiandienine patirtimi ir stebėjimais. Tikiuosi, kad po poros-trejeto dešimtmečių, jei būsiu gyva ir jei iki to momento mūsų beprotiškas pasaulis nesunaikins pats savęs, jie padės man išvengti kvailų poelgių ir nepatogių situacijų. O galbūt kai kas tiks ir jums.

Taigi, mano brangioji, kai tu pasensi… Niekada nieko nemokyk. Net jei tiksliai žinai, kad esi teisi. Prisimink, kaip tai erzino tave savo laiku. Ir ar tu pati klausei vyresniųjų patarimų…

Nesistenk padėti, kai tavęs to neprašo. Niekam neįkyrėk. Nebandyk apsaugoti artimųjų nuo visų pasaulio
negandų. Tiesiog mylėk juos.

Nesiskųsk! Sveikata, vyriausybe, pensijų fondų! Nevirsk niurzgiančia sene ant suoliuko prie laiptinės. Nesitikėk dėkingumo iš vaikų. Atmink: nėra nedėkingų vaikų – yra kvaili tėvai, laukiantys iš vaikų dėkingumo.

Nesakyk tokių frazių, kaip: „Aš tavo amžiaus…“, „Atidaviau tau geriausius metus…“, „Aš vyresnė, todėl žinau geriau“. Tai nepakenčiama!

Jei turėsi anūkų, nereikalauk, kad jie vadintų tave vardu, o ne močiute. Tai kvaila. Neleisk paskutinių pinigų jauninančioms procedūroms. Tai beprasmiška. Geriau išleisk juos kelionei. Nežiūrėk į save veidrodyje ir nedaryk makiažo pritemdytoje patalpoje. Nepataikauk sau. Ir stenkis pagal galimybes atrodyti elegantiškai. Būtent elegantiškai, o ne jaunatviškai. Patikėk manim – taip bus geriau.

Brangink savo vyriškį, net jei jis tapo raukšlėtu, bejėgiu, niurzgliu senioku. Nepamiršk, kad kadaise jis buvo jaunas, stiprus ir linksmas. Ir turbūt jis vienas iš nedaugelio, kuris prisimena tave jauną, liekną, gražią. Ir galbūt jis vienintelis, kuriam tu dabar išties reikalinga…

Nesistenk bet kokia kaina pasivyti laiką: gaudytis naujose technologijose, maniakiškai sekti naujienas, pastoviai mokytis kažko naujo, kad „neatsiliktum nuo gyvenimo“. Tai juokinga. Daryk tai, kas tau patinka.

Kiek galima?! Niekuo savęs nekaltink. Kaip besusiklostytų tavo ar tavo vaikų gyvenimas – tu padarei viską, ką galėjai.

Bet kokioje situacijoje išsaugok orumą! Iki pat pabaigos! Pasistenk, mano brangioji, tai labai svarbu. Ir atmink, jei tu iki šiol gyva, reiškia, to kažkam reikia.