Mokytoja perkelia savo darbą tėvams ir tame nemato nieko tokio

Kas manęs netenkina šiuolaikiniame ugdyme, tai, kad mokytojai perkelia mokymo procesą ant tėvų.

Mano sūnus mokosi 4 klasėje. Pas juos dar nėra atskiro istorijos mokymo, tačiau per pasaulio pažinimo pamoką vaikams suteikiamos tam tikros istorijos žinios.

Neseniai buvo nauja tema ir mokytoja kai kuriems mokiniams uždavė namuose parašyti projektą ta tema. Ir štai mano Danielius vakare priėjo prie manęs ir paklausė, ką reikia padaryti.

– Jums mokytoja nepaaiškino, kaip atlikti tą projektą? – nustebau aš.

– Ne, – gūžtelėjo pečiais sūnus. – Ji pasakė, kad reikia surasti internete ir tiesiog atspausdinti.

– Na ir kaip tu planavai tai padaryti? – nusprendžiau leisti sūnui išreikšti išradingumą.

– Na, nežinau. Turbūt reikia suvesti į paiešką. Rasti tekstą ir atspausdinti,- atsakė Danius. Man pasidarė įdomu pažiūrėti, kaip mano vaikas susidoros su tokia užduotimi.

– Sėsk prie kompiuterio,-leidau Daniui. – Ieškok ir spausdink medžiagą. Jei viskas taip
paprasta.

Po 10 minučių jis išties pririnko informacijos tinklapiuose ir atspausdino ją. Tiesiog atskirai paimti gabaliukai iš skirtingų šaltinių. Priėjo prie manęs, ištiesė lapus ir tarė:

– Mama, taip normaliai?

– Ne, nenormaliai,- atsakiau aš. – Juk reikia padaryti atskirą dokumentą. Jums viso to neaiškino?

– Ne,- nusiminė sūnus. – Mokytoja kartais kitiems užduodavo tokius projektus. Vaikams tėvai parsiųsdavo ir atspausdindavo.

– Ir kame tokio darbo prasmė? Jie juk tiesiog patys atspausdina už vaikus ir viskas. Vaikai turbūt nė nežino, kas referato viduje! Atneša ir paduoda,- sukritikavau ją aš.

Žodžiu, įtikinau mokytoją, kad ji neteisi. Dienyne Daniui ji parašė „labai gerai“.

O dabar sklinda gandai, kad aš laikoma kvaištelėjusia mamule, su kuria geriau neprasidėti.

Na ir gerai. Svarbiausia, sūnus savo darbą atliko pats, o ne aš atspausdinau iš interneto.