Sūnus mano, kad jo vaikystė buvo siaubinga

Laimutė buvo daili, tačiau labai nepasitikinti savimi. Taip, ir protinga buvo, o protingų vyrukai nelabai myli. Ji ieškojosi vyro ne iš meilės, o iš išskaičiavimo. Būtent taip ir gavosi. Tačiau laimingas šeimyninis gyvenimas nesusiklostė.

Jauna mama pati tvarkėsi ir su vaiku, ir su buitimi. Išvargusi, neišsimiegojusi, išsekusi. O vyras buvo pilnas jėgų ir energijos, jo gyvenimas nelabai pasikeitė gimus pirmagimiui. Jis netampė vežimėlio laiptais, nepadėdavo jai su sunkiais krepšiais, pilnais produktų, juk manė, kad Laima ir taip susitvarko.

Kam vargti?

Tais laikais kentėjo visos, niekas neieškojo laimės. Laimutė nė negalvojo palikti vyrą. Moteris buvo visiškai viena svetimame mieste, ji neturėjo kuo pasikliauti. O ir galvojo Laima, kad vaikas turi augti pilnoje šeimoje nepriklausomai nuo aplinkybių.

– Berniukas turi turėti tėtį. Tėvas gi jį myli. O aš galiu pakentėti, nieko nenutiks,- sakydavo Laima.

Draugės įtikinėjo ją, įkalbinėjo – viskas veltui. Ji saugojo ištikimybę vyrui ir laukė, kol jis susiprotės. Laima stengėsi susitelkti į darbą ir draugus, kad mažiau galvotų apie nenusisekusį gyvenimą. Sūnus augo ne dienomis, o valandomis. Buvo klusnus ir išauklėtas, tačiau labai uždaras.

Po 15 metų sutuoktiniai visgi išsiskyrė. Laima rado antrą vyrą. Ir viskas būtų neblogai, tačiau jaunystės nesugrąžinsi. Sūnus tuo metu jau ir vesti spėjo. Laimutė nupirko jam butą ir nesikišo į jaunavedžių santykius, kad netaptų tokia, kaip jos anyta.

– Man nesinorėdavo grįžti namo. Žiūrėdavau į draugų tėvų santykius ir pavydėdavau jiems. Jie bučiuodavosi, apsikabindavo, laikydavosi už rankų. Jų namuose visada būdavo šilta ir jauku. O pas mus – sutema,- prisipažino Laimutės sūnus per vieną šeimos šventę.

Dabar jam neskaudu, bet tada jis labai pergyveno dėl to. Laimutė pasidarė lyg nesava. Ji nebesišypsojo. Suprato, kad veltui gyveno visus tuos metus su pirmuoju vyru.

Galiausiai suvokė, kad kankino ne tik save, bet ir savo vaiką. Tikslingai, reguliariai, specialiai… Kaip mažas berniukas pergyveno visas šias negatyvias emocijas ir pastoviai tylėjo? Būtent todėl jis buvo toks uždaras ir tylus!

Ji išgėrė tabletę nuo spaudimo ir pasistengė nusiraminti, juk viskas jau praeityje. Klaidų neištaisysi, svarbiausia – nekartoti jų vėl. Jei Laima galėtų atsukti laiką atgal, ji būtinai tai padarytų ir iškart paliktų vyrą, kai Ignas buvo dar visai mažas.

Nekartokite tragiškos Laimutės patirties. Vaikai viską jaučia. Nereikia saugoti santykių, jei jie išsikvėpė – šis spektaklis niekam neatneš laimės.