Istorija apie berniuko meilę, kuri jaudina iki ašarų

Kartą vaikštinėjau po vietines parduotuves ir pastebėjau, kaip kasininkė kalbasi su berniuku, ne daugiau
5 ar 6 metų.

Kasininkė sako:

– Man labai gaila, tačiau tau nepakanka pinigų, kad nusipirktum šią lėlę.

Tada mažasis berniukas pasisuko į mane ir klausia:

– Dėde, o jūs įsitikinęs, kad man nepakanka pinigų?

Aš perskaičiavau pinigus ir pasakiau:

– Brangusis, tau nepakanka pinigų šiai lėlei.

Mažasis berniukas vis dar laikė lėlę rankoje. Apmokėjęs savo pirkinius, aš vėl priėjau prie jo ir
paklausiau, kam jis ruošiasi duoti šią lėlę?

– Šią lėlę mano sesuo labai mylėjo ir norėjo nusipirkti. Aš norėčiau jai padovanoti gimimo dienai!

Norėčiau duoti lėlę mamai, kad ji galėtų perduoti mano sesutei, kai išeis pas ją!

Jo akys buvo liūdnos, kai jis tai pasakojo.

– Mano sesuo išėjo pas Dievą. Taip man sakė tėvas ir dar sakė, kad greitai mama irgi išeis pas

Dievą, todėl aš pamaniau, kad ji gali pasiimti lėlę ir perduoti ją mano sesutei?

Mano širdis staiga sustojo. Mažasis berniukas pažvelgė į mane ir tarė:

– Aš pasakiau tėvui, kad mama kol kas neišeitų, kol aš negrįšiu iš pasivaikščiojimo.

Paskui jis man parodė savo nuotrauką, kur jis laimingas ir šypsosi:

– Aš noriu, kad mama pasiimtų mano nuotrauką, kad sesutė manęs nepamirštų.

Ir pridėjo:

– Aš myliu savo mamą ir nenoriu, kad ji mane paliktų, tačiau tėvas sako, kad ji turi eiti pas mažąją sesę.

Paskui jis vėl pažvelgė į lėlę savo liūdnu žvilgsniu… Aš greitai paėmiau savo piniginę ir pasakiau berniukui:

– Gal mes dar kartą perskaičiuokime tavo pinigus, jeigu tu manai, kad jų užteks lėlei?

– Taip, aš manau, kad man užteks pinigų!

Neparodydamas jam, aš pridėjau savo pinigų ir mes vėl ėmėme skaičiuoti. Pakako nusipirkti lėlei ir dar
truputis liko.

Mažasis berniukas pasakė:

– Ačiū, Viešpatie, tau už tai, kad davei man pinigų!

Paskui pažiūrėjo į mane ir pridėjo:

– Vakar prieš miegą aš paprašiau Dievo duoti man pinigų, kad nupirkčiau lėlę sesutei, kad perduočiau ją per mamą! Jis mane išgirdo! Aš taip pat norėjau turėti truputį pinigų, kad nupirkčiau baltą rožę mamai, tačiau aš to neprašiau Dievo. Bet jis man davė pakankamai pinigų lėlei ir rožei.

Mano mama mėgsta baltas rožes!

Baigiau savo apsipirkimą susimąstęs ir keistos būsenos. Man iš galvos neišėjo tas berniukas. Paskui prisiminiau – vietos laikraštyje prieš dvi dienas buvo straipsnis apie girtą sunkvežimio vairuotoją, kuris partrenkė moterį ir mažą mergaitę. Mažoji mergaitė žuvo iškart vietoje, o moteris buvo kritinės būklės.

Šeima turėjo nuspręsti atjungti gyvybės palaikymo aparatą, kadangi jauna moteris iš komos jau
nebepabus. Negi tai to berniuko, kuris norėjo nupirkti lėlę savo sesutei, šeima?

Po dviejų dienų laikraštyje buvo publikuotas straipsnis, kad toji jauna moteris mirė… Aš negalėjau sulaikyti ašarų…

Nupirkau baltų rožių ir nuėjau į jos laidotuves… Jauna moteris gulėjo aprengta baltai, vienoje rankoje buvo lėlė ir nuotrauka, o kitoje pusėje balta rožė.

Išėjau visas apsiašarojęs ir jaučiau, kad mano gyvenimas pasikeitė… Niekada nepamiršiu šio berniuko meilės motinai ir sesutei!