Amerikietis metė darbą, kad klaidžiotų pliažais ir ieškotų butelių su rašteliais

Jei jūs manote, kad laiškų buteliuose jau niekas nebesiunčia, tai klystate. Amerikiečiui Klintui
Bafingtonui tokių siuntinių paieška tapo gyvenimo tikslu. Klintas net metė darbą, kad pašvęstų
visą savo laiką ne tik laiškų, bet ir jų siuntėjų paieškai. O rastų butelių istorijas jis pasakoja savo
tinklaraštyje.

Viskas prasidėjo 2006 m, kai Klinto tėvai atostogų metu rado butelį vienos Karibų salos pliaže.
Tai buvo vienas iš 150000 butelių, kuriuos kompanija Guinness Brewing išleido į Atlanto
vandenyną jubiliejaus garbei 1959 metais.

Pats Klintas rado savo pirmąjį butelį 2007 m. Tai buvo sutuoktinių Majersų raštelis, kurie
išsiuntė laišką pirmųjų santuokos metinių proga.

„Edas ir Kerol Majersai atšventė savo pirmąsias santuokos metines Sanderling Inn Resort 1999 m vasario 14. Jie susituokė šv.Valentino dieną 1998 m Frederiksburge, Virdžinija. Štai jums prie raštelio gabalėlis vestuvinio torto“.

Istorija čia būtų ir pasibaigusi, tačiau Klintas nusprendė rasti siuntėjus. Jis davė skelbimą į
laikraštį, ir Majersai atsirado. Iš pradžių Klintas susirašinėjo su pora, o po kelių metų jie susitiko.
Klintas, Edas ir Kerol taip susidraugavo, kad Majersai net buvo Bafingtono vestuvėse.

Klintas turi tinklapį, kur rašo rastų raštelių istorijas. Jis sako, kad didžiausias jo džiaugsmas –
rasti siuntėją. Ir Majersai – ne vieninteliai, kuriuos pavyko rasti. Jis surado dar 25 žmones ir su
kai kuriais net susitiko asmeniškai.

„Man atrodo, kad rašteliuose iš butelių yra kažkas stebuklingo. Jų galia, kuri leidžia suartinti
visiškai nepažįstamus žmones, svaigina mane. Laiškai buteliuose – būdas susisiekti su
žmonėmis, kurių aš niekada nebūčiau sutikęs, ir sužinoti jų istorijas,“- sako Klintas.

„Moteris, vardu Tina, parašė, kad turi motelį Niuhempšyre ir pasiūlė 150 dolerių apdovanojimą
už laiško grąžinimą. Aš ilgai ieškojau Tinos. Galų gale sužinojau, kad ji mirė, tačiau susitikau su
jos dukra. Ji buvo šoke, kai aš parodžiau jai laišką, kurį jos motina išsiuntė prieš kelis
dešimtmečius“.

„Daugelis pamiršta, kad jie siuntė laiškus. O kai jūs parodote jiems tuos „linkėjimus iš praeities“,
tai panašu į kelionę laiku. Aš nemanau, kad atsisakysiu savo medžioklės – tai kaip nuotykis.

Kažkas meta butelį į jūrą su viltimi, kad kažkas, ko jis niekada nebuvo sutikęs, vietoje, kur jis
niekada nebuvo, vienąkart ras šį laišką. Mano manymu, tai šaunu“.