Anksčiau daktaras neturėjo stetoskopo. Daktaras apkabindavo pacientą ir ausimi klausydavosi jo širdies…

Anksčiau daktaras neturėjo stetoskopo.

Daktaras apkabindavo pacientą ir ausimi klausydavosi jo širdies. Ir pacientą vadindavo „mielasis“ – iš
tiesų, kaip dar vadinti, jei tu prie kažko prisispaudei ir apkabinai?

Daktarai, tiesa, ir vaistų beveik neturėdavo. Nei antibiotikų, nei sudėtingų chirurginių instrumentų.

Bet pacientai vis tiek pasveikdavo. Ir eidavo pas daktarą į priėmimą, kad jis paklausytų širdies tonus ir
plaučius. Ir daktaras dar prie židinio susišildydavo rankas, kad šaltomis rankomis neliestų ligonio.

Galbūt todėl pacientai ir pasveikdavo net nuo baisių ligų?

Ir gyveno nepaisant aplink knibždančių mikrobų ir antisanitarijos?

Šiandien mano pažįstama nuėjo pas daktarą ir grįžo laiminga.

Gydytojas pasakė, kad nieko baisaus. Viskas neblogai, neblogai! Organizmas stiprus ir tvirtas. O
akmenukas – na ką gi, stebėsime, stebėsime. Greitai atveš tokį aparatą, jis per odą skaldys akmenukus.

Medicina dabar daro didelius stebuklus.

Ir neišgydomų ligų beveik nebeliko. Reikia teisingai valgyti,
mieloji; štai aš surašysiu jums dietą.

Ir vaikštinėti būtinai reikia. O štai šį vaistą jūs nusipirkite – ir jis
būtinai jums padės. Tiesiog stebuklingas vaistas, o kainuoja centus.

Ir nereikia pergyventi, jūs sveika ir
tvirta moteris. Tiesiog žydinti savo 60-ies metų amžiuje. Viskas bus gerai. Veltui jie čia jus išgąsdino, netikėliai!

Ateikite po dviejų savaičių; manau, jūs jau pasveiksite!

Pažįstama išėjo laiminga.

Ir pasijuto puikiai.

Ir su dėkingumu pažvelgė į savo žydintį organizmą veidrodyje.

Ji panoro gyventi! Ir gyventi ilgai bei gerai.

Štai Bechterevas irgi sakydavo: po bendravimo su gydytoju turi būti jėgų antplūdis ir nuotaikos
pagerėjimas. Tai pagrindinis gero gydytojo požymis.

Net jei jis ne ausimi klauso, o aparatu žiūri. Bet iš geros dūšios, lyg apkabintų.

Ir vadina „mieląja“ – juk tai nesunku!

Ir štai ši svaiginanti vakaro istorija apie gerą daktarą. Kuris turi aparatus, stetoskopus, vaistus – bet juos
turi visi.

O šis dar turi širdį…

Tai daktarui svarbiausia…