Aš gerbiu vyrus

Jie daro gyvenimą įdomesnį, jie paduoda ranką, atidaro duris, perka šokoladą ir sukneles.

Jie pasitinka mus oro uostuose. Jie eis į karą, jeigu bus karas. Jie drąsūs.

Jie sako: „ne bėda“, „be problemų“ – ir problemų, tiesa, nėra…

Jie atvažiuoja mūsų, jie parveža mus iš viešnagės, grąžina namo ir užkloja apklotu.

Jiems patinka žiūrėti į mus be makiažo, jie paima mus ant rankų, jei kelyje bala, jiems atrodo, kad mes
mažos ir mus reikia apkabinti. Jie teisūs.

Jie tampa tėvais, jie duoda pavardes mūsų vaikams. Jie gina mus. Jie kvepia brangiu odekolonu.
Aš gerbiu vyrus.

Jų žodžiai dažniausiai sutampa su veiksmais. Jie viską žino geriau už mus.

Jiems visada įdomu, kur mes. Jie primygtinai nori mokėti už mūsų kavą, nors patys nežino, kodėl. Jie
kenčia mūsų kaprizus ir sako draugams: „jos bjaurus charakteris, bet ji tokia graži!“

Jie atleidžia mums viską, nors mes, pastebėkite, jiems neatleidžiame išvis nieko…

Jie stiprūs.

Aš gerbiu vyrus. Bet tik vyrus, o ne vyriškos lyties atstovus.