Aš puikiai žinojau, kad mano sužadėtinis man neištikimas. Tačiau, pasidavusi motinos ir visuomenės spaudimui, aš vis tiek iškėliau vestuves – ir iki šiol dėl to gailiuosi

Prieš pat mūsų vestuves, kai užklupau sužadėtinį Paulių su geriausia drauge, mama mane įkalbinėjo nesustoti ir tęsti ceremoniją, nepaisant nieko. Ji pabrėžė, kad viskas jau paruošta – vestuvinė suknelė, restoranas – ir labai rūpinosi, ką pasakys žmonės, jei viską atšauksime.

Mama buvo įsitikinusi, kad išlaikyti gerą įvaizdį yra labai svarbu – ypač atsižvelgiant į kaimo apkalbas. Ji buvo sužavėta, kai Paulius – pats geidžiamiausias viengungis kaime – parodė man dėmesį.

Nepaisant mamos entuziazmo dėl jo išskirtinės šeiminės padėties, mano jausmai buvo dvejopi. Paulius dažnai mane lankė, ir aš tikėjau mūsų santykiais, kol nesužinojau, kad jis dažnai susitinka ir su kitomis moterimis, įskaitant mano artimą draugę.

Mama atmetė šiuos nuogąstavimus, patardama man į juos nekreipti dėmesio. Kai išaiškėjo, kad Paulius buvo neištikimas, jaučiausi pasimetusi. Tačiau aš paklausiau mamos ir surengiau vestuves, kad išvengčiau kaimo apkalbų.

Tačiau net ir po vestuvių Pauliaus neištikimybės tęsėsi, įskaitant tai, kad jis kartais dingdavo kelioms dienoms. Nepaisant to, aš likau šalia, pasiduodama visuomenės spaudimui dėl santuokos įvaizdžio.

Kai Paulius mirė nuo širdies smūgio kitos moters namuose, aš ir toliau viešai gerbiau jo atminimą. Per jo laidotuvių pietus girdėjau, kaip kaimo moterys klausinėjo apie mano savigarbą ir gyvenimo pasirinkimus. Todėl giliai susimąsčiau, ar iš viso verta gyventi pagal kitų žmonių lūkesčius.