Kaip gerai, kad turiu sūnų, kuris mane išgelbėjo nuo didelės bėdos

Mano vardas Eglė, man 58 metai. Mano sūnus jau suaugęs. Jis vedęs, dirba. O aš gyvenu viena dideliame ir labai gerame 3 kambarių bute.

Turiu nedidelį verslą. Jame uždirbu ne taip jau blogai. Tik štai kartais jaučiuosi vieniša. Sūnus labai daug dirba ir negali dažnai manęs lankyti. Jis tik skambina man kasdien.

Prieš mėnesį susipažinau su labai įdomiu vyriškiu. Jis vardu Viktoras. Vyresnis už mane 7 metais, irgi turi verslą. Jis man pasakė, kad gyvena dideliame užmiesčio name. Mes labai greitai radome bendrą kalbą ir nusprendėme gyventi kartu.

Tik kažkodėl aš jaučiau kažkokį nesuprantamą ir nepaaiškinamą nerimą. Tada nusprendžiau savo Viktorą supažindinti su sūnumi Alanu.

Mano sūnus dirba didelėje kompanijoje. Jis labai geras programuotojas. Nusprendžiau dėl Viktoro pasitarti su sūnumi.

Pakviečiau juos abu pas save į svečius, padengiau stalą. Alanas ir Viktoras kalbėjosi temomis, kuriose nusimaniau labai mažai.

Paskui sūnus atsisveikino ir išėjo. Supratau, kad mano vyriškis sūnui nepatiko. Sekančią dieną anksti ryte Alanas atvažiavo pas mane.

– Mama, pažvelk į tai. Tu turi žinoti tiesą! – pasakė Alanas ir padėjo prieš mane kažkokius popierius.

Kai juos perskaičiau, tiesiog netekau žado.

Popieriuose buvo informacija apie verslininką Viktorą Andriulį. Pasirodo, jis daug metų praleido kalėjime, turi labai didelių skolų, labai daug metų teisiasi su savo buvusia žmona ir jam dažnai išrašo baudas.

Supratau, kad sūnus išgelbėjo mane nuo didžiulės bėdos. Nespėjau ištekėti už šio siaubingo žmogaus.

Ačiū tau, sūneli! Tu mano artimiausias ir mylimiausias žmogus.