Išsiskyriau su vyru ir radau gyvenimo meilę

Mes su vyru gyvenome lygiai taip pat, kaip visos kitos šeimos. Dirbome, auginome vaikus. Man sukako 39 metai, kai viskas prasidėjo. Dukros tada įstojo į universitetą ir persikėlė į bendrabutį. Labai geras bendrabutis ir visai šalia universiteto.

Mano darbo grafikas buvo kas 2 dienas. Pradėjau pastebėti, kad tiesiog po nosimi vyksta keisti dalykai. Negalėjau suprasti, kame konkrečiai reikalas, tačiau pokyčiai buvo akivaizdūs.

Ne taip paklota lova, pavyzdžiui. Visada gaminau sau atskirai – vyras mėgsta kitus patiekalus. Ir staiga tai, ką gaminau sau, ėmė dingti. O to maisto, kurį valgo vyras, išeidavo dvigubai daugiau nei įprastai. Tiesą sakant, maisto klausimas manęs visai neglumino. Maža ką ten vyras panoro suvalgyti. Man negaila.

Bet paskui pastebėjau dar kai ką: pastoviai kintančią buteliukų padėtį vonioje. O vyras mano priemonėmis nesinaudoja, pas jį savo.

Išeidama į darbą, padariau žymes ant kelių indelių. Paskui patikrinau – priemonių sumažėjo. Apkabinau vyrą, pauosčiau – kvepėjo ne mano geliu.

Tuo momentu pradėjau kažką įtarti, bet suvokiau, kad nieko negaliu įrodyti. Nepagautas ne vagis.
Tada atsiprašiau iš darbo tą dieną, kai buvo mano pamaina.

Grįžau anksti, vyras dar negrįžo. Pasislėpiau vaikų kambaryje ir ėmiau laukti. Žinojau, kad čia jis neužeis. Ir buvau teisi.

Vakarėjant išgirdau, kaip atsidaro durys. Kažkas juokėsi ir kalbėjo. Nusprendžiau kol kas neišlįsti iš kambario, o dar palaukti. Virtuvėje atidarinėjo puodų dangčius. Paskui balsai dingo už miegamojo durų. Palaukiau dar kokias 10 minučių ir išėjau.

Žinojau, kad pamatysiu neištikimybę, tačiau vyro pasija mane labai nustebino – mano draugė, dabar jau buvusi. Skandalo nekėliau, paprasčiausiai liepiau susirinkti daiktus ir išeiti. Daviau valandą. Ir išėjau pasivaikščioti, pravėdinti galvą. Nesinorėjo net verkti, tiesiog buvo labai apmaudu.

Kai grįžau, vyras vis dar buvo bute, tik jo meilužė išvažiavo. Vyras pasakė, kad niekur nesikraustys, kadangi irgi investavo pinigus į šį butą. Pareiškė, kad su savo drauguže gyvens viename kambaryje, o aš galiu gyventi kitame. Aš vos žado nepraradau!

Ilgai taip gyventi aš negalėjau. Praėjo savaitė, aš išvažiavau ir išsinuomojau kambarį. Bandžiau pamiršti viską, kas nutiko. Padaviau dokumentus skyryboms ir prašymą padalinti užgyventą turtą.

Vyras išmokėjo mano buto dalį pinigais. Nusipirkau tą kambarį, kurį nuomojausi.

Nuo tada praėjo metai. Pakeičiau darbą ir garderobą. Tapau kitu žmogumi. Ir tuo metu sutikau Tautvydą, visiškai nepanašų į mano buvusįjį. Protingas, gerai uždirba, labai gražus… Niekada nebūčiau pagalvojusi, kad toks žmogus atkreips į mane dėmesį.

Susitikinėjome metus, paskui susituokėme. Būtent tada sužinojau, ką reiškia būti mylimai, laimingai. Tautvydas elgėsi su manimi šiltai, paprašė, kad mesčiau darbą, juk tada galėčiau užsiimti mėgstama veikla ir savimi.

Apsidžiaugiau tokiu pasiūlymu. Pagaliau pavyko lankyti piešimo pamokas, kaip visada svajojau. Man puikiai viskas pavyko.

O štai buvusio sutuoktinio gyvenimas nesusiklostė. Jis įlindo į skolas, kad išmokėtų man pinigus už butą, o paskui negalėjo atsiskaityti.

Neturiu supratimo, kuo viskas baigėsi, bet dukros su juo nebendrauja, sekdamos mano pavyzdžiu. Kai mačiau buvusįjį paskutinį kartą, jis vos neprarado buto dėl kreditų. Meilužė su juo neliko, metė, kai sužinojo apie finansinius sunkumus.